Bylos

Antstolis pardavė iš varžytinių tris žemės ūkio sklypus, tačiau netinkamai nustatė jų vertę. Antstolio veiklos teritorijos teismas ieškinį atmetė. Tačiau nežiūrint į tai, kad atskirose bylose ir buvo konstatuotas antstolio veiksmų teisėtumas, Klaipėdos apygardos teisme pavyko įrodyti, jog antstolis turi pareigą teisingai įkainoti skolininko turtą nepaisant to, kaip (tinkamai ar netinkamai) šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Antstolio pasirinkimas neatlikti turto vertinimo ekspertizės, lėmė neteisingą skolininkės turto įkainojimą. Byloje įrodinėjome, kad formalistinis antstolės požiūris, neveikimas pažeidė mūsų Klientės turtinius interesus už areštuotą turtą gauti maksimaliai artimas rinkos kainai sumas.

Atkurtos Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės doktrinoje kritikuotas paveldėto 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje įtvirtinto chuliganizmo sudėtis, nes „...įvairių nusikaltimų požymių suliejimas praktikoje chuliganizmą leidžia laikyti kaip tam tikrą baudžiamosios teisės „kanalizaciją“, su kurios pagalba visus atvejus, kai nusikaltimo sudėties požymių visumos neįmanoma tiksliai nustatyti, pripažinti chuliganizmu ir asmenis tinkamai nubausti“ (Baudžiamoji teisė, Specialioji dalis, 2 knyga).

Po ilgo proceso Plungės rajono apylinkės teisme 2014-04-15 pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo pakeista vaiko gyvenamoji vieta - nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Kontoros klientė pateikė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui ir 2014-11-18 apygardos teismas priėmė nutartį, kuria panaikino Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują - sūnaus gyvenamąją vietą paliko su mama. Džiaugiamės už mamą ir sūnų, kurie vėl gali būti kartu. Dėkojame klientei už kantrybę, kurios šioje byloje reikėjo labai daug.

Į Kontorą dėl teisinės pagalbos kreipėsi įmonė, kurios buvęs direktorius įsisteigė ta pačia veikla užsiimančią kitą įmonę, ir perviliojo į ją klientus. Direktorius buvo atleistas ir pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo.