2017 kovo 10 d.

Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad šilutiškis dėl vaiko pardavimo ir nuteisimo 7 metų laisvės atėmimo bausme išteisintas pagrįstai

Kasacinis teismas 2017-03-07 nutartyje atkreipė dėmesį, kad skundžiant išteisinamąjį nuosprendį net nebandyta paneigti, jog dalis įrodymų surinkta neteisėtais būdais – apeliacinės instancijos teismas dalį duomenų, kuriais buvo grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, pripažino neleistinais įrodymais. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė nustatęs, kad ikiteisminio tyrimo metu netinkamai buvo taikytos BPK 158 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, atliekamus neatskleidžiant savo tapatybės. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada buvo vienas iš svarbių teisinių argumentų, nulėmusių sprendimą dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinti, o kitą dalį pakeisti. Pažymėtina, kad kasacinis skundas šiuo bylos aspektu yra prieštaringas. Kasaciniu skundu prašoma palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Tai leidžia daryti išvadą, kad, kasatorės manymu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jokios teisės taikymo klaidos nebuvo padarytos, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Kita vertus, kasaciniame skunde nėra išreikštas nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo argumentais dėl netinkamo BPK 158 straipsnio taikymo ir dalies bylos duomenų dėl BPK 158 straipsnio nuostatų pažeidimo pripažinimo neleistinais įrodymais. Neginčijant esminių apeliacinės instancijos teismo sprendimą pagrindžiančių, aiškiai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų teisinių argumentų, negali būti ir tinkamai pagrindžiama pozicija, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas šiuos reikalavimus pažeidė.

Advokato Dainiaus Žiedo baigiamoji kalba