Publikacijos

2013 sausio 14 d.

Advokatas A. Žlioba komentuoja gydytojų atsakomybės klausimus

Pernai metų rudenį Kauno klinikų medikai donoro kepenis persodino savo pacientei, nors Nacionalinis transplantacijos biuras šį organą persodinti buvo skyręs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ligonei. Transplantacijos nesulaukusi pacientė Onutė Medzikauskienė kauniečių veiksmus apskundė prokuratūrai.

Kapoti galvų negalima

Prieš tris mėnesius, Seimo Sveikatos reikalų komitetas nagrinėjo, kas gi kaltas, dėl kepenų transplantacijos, kuomet Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės (LSMU) Kauno klinikų medikai donoro kepenis persodino savo pacientei, nors Nacionalinis transplantacijos biuras šį organą persodinti buvo skyręs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ligonei. Deja, neradus kaltųjų istoriją nuspręsta pamiršti, o buvęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ramindamas aistras siūlė pasidžiaugti. „Turime džiaugtis, kad organas persodintas, žmogus praktiškai yra sveikstantis. Tenka atsiprašyti tos pilietės, kuriai turėjo būti persodintas organas, ir viltis, kad to žmogaus gyvybė bus išgelbėta ateityje“, - tuomet teigė A.Matulas.

 

Po diskusijų nuspręsta, kad Kaune persodinant donoro kepenis trečiam eilėje buvusiam recipientui eiliškumas buvo pažeistas, bet dėl to bausti žymių šalies medikų negalima. Juk jų ir taip nėra daug. „Priėmėme sprendimą, kad nereikia laužyti auksinių rankų ir kapoti auksinių galvų, nes vis dėlto tų žymių žmonių, kurie gali atlikti transplantacijas, gelbėti žmones, nedaug. Tuo labiau, kad visas procesas, kaip matėte, baigėsi atsiprašymu iš Kauno pusės ir rankų paspaudimu Vilniaus ir Kauno profesorių. Esu tikras, kad toks incidentas daugiau nepasikartos“, - teigė A.Matulas. Gal ir nepasikartos, bet kaip bus su elektrėniške Onute Medzikauskiene (56 m.), kuriai ligoninė beveik aštuntus metus yra tapusi antraisiais namais?

Liko tik apmaudas

„Niekam nelinkėčiau atsidurti tokioje situacijoje. Lauki, viliesi, ir nutinka štai taip. Jei vietoj manęs persodintų kepenis vaikui – nebūtų skaudu ir nekiltų jokios blogos minties, o dabar... Pradžioje apėmė pyktis, o dabar liko tik apmaudas ir klausimas, kodėl kauniečiai aplenkė eilę?“, - klausia trylika metų Elektrėnų neįgaliųjų organizacijos Dienos užimtumo centro programų koordinatore dirbanti O.Medzikauskienė.

Šį įvykį ministerijos pavedimu pernai tyrė speciali komisija, sudaryta iš Nacionalinio transplantacijos biuro, ministerijos, Ligonių kasų, Kauno klinikų ir Santariškių klinikų atstovų. Tačiau jai nepavyko patvirtinti išvadų, kurioms būtų pritarę visi 11 komisijos narių.

Ponia Ona metų pabaigoje kreipėsi į prokurorus. Ji Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninę kaltina neskaidria veikla, mat šios medikai donoro kepenis persodino savo ligonei, o ne tai, kurią parinko Nacionalinis transplantacijos biuras. Pasak NTB atstovų, šis žingsnis visiškai suprantamas, o nukentėjusi pacientė turi tam pagrindo, nes jos, kaip recipientės, teisės vienareikšmiškai buvo pažeistos.

Į kalėjimą nesės, bet...

Pasak advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ seniūno advokato Arūno Žliobos, kuris specializuojasi medicininėse bylose, pastaruoju metu medicininių bylų šalyje daugėja. Pacientai vis dažniau ryžtasi kreiptis į teismą dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų ar medikų klaidų. Iki šiol tokio „nuvogtų kepenų“ atvejo šalies istorijoje nebuvo, bet per pastaruosius kelerius metus nuteistų medikų pasitaikė. Dar pernai Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės slaugytojai buvo nuteisti už paciento sumušimą, tačiau dažniau nei kalėjimas medikams taikoma griežčiausia drausminės atsakomybės forma - licenzijos praradimas.

Šiuo atveju, dėl kepenų persodino pažeidus recipientų eilę medikams gali būti taikomos kelios atsakomybės formos. „Pati griežčiausia baudžiamoji atsakomybė - laisvės atėmimas, taip pat gali būti draudimas eiti tam tikras pareigas, piniginės baudos ar viešieji darbai – viskas priklauso nuo nusikaltimo. Kita atsakomybės rūšis, kuri gali būti taikoma paraleliai, nepaisant to, kad jau pradėtas ikiteisminis tyrimas – civilinė atsakomybė, kitaip žalos atlyginimas pacientui“, - vardina advokatas A.Žlioba.

Tiesa, žalos atlyginimas pacientui reikalaujamas iš gydymo įstaigos, kuri yra privalomai apdraudusi savo civilinę atsakomybę, todėl mokėtojas dažniausiai būna draudimo kompanijos, draudžiančios gydymo įstaigą. Vėliau pati ligoninė sprendžia, ar šią žalą išsireikalauti iš gydytojo. Yra ir dar viena atsakomybės rūšis – drausminė atsakomybė. „Jei tai grubus pažeidimas, nusikaltimas, procese dalyvavę medikai netenka gydytojo licenzijos. Šiuo atveju tai pati griežčiausia nuobauda. Žinoma, galimos ir įvairios kitos, kaip pavyzdžiui, papeikimai ar panašiai“, - sako advokatas A.Žlioba.

Bylos procesas užtruks

Medicininio pobūdžio bylose visas procesas dažniausiai ilgai užtrunka. Ir minėtuoju atveju prokuratūra privalės apklausti visus veiklos dalyvius - tiek nukentėjusiąją, tiek ir moterį, kuriai buvo persodintos kepenys, tiek gydytojus. Pasak advokato A.Žliobos ikiteisminis bylos tyrimas gali užtrukti nuo vienerių iki trejų metų, o bylos trukmę sąlygoja ekspertų tyrimų išvados, be kurių visas procesas neįmanomas. „Tai specifinė sritis, reikalaujanti daug specialių žinių, o pastaruoju metu tokių ekspertizių poreikis ženkliai išaugo, todėl norint gauti išvadas tenka laukti eilėse. Į užsienio ekspertus kreipiamasi tais atvejais, kuomet šalyje nėra šios srities eksperto arba kai specialistų išvados kelia abejonių, kaip, kad pavyzdžiui, buvo Kedžių bylos atveju“, - vardina advokatas A.Žlioba.

Pasak gydytojų, kepenų transplantacijos pacientai vidutiniškai laukia maždaug dešimt mėnesių, tiesa dalis jos nesulaukę miršta. Su tokiais kepenų pažeidimais kaip O.Medzikauskienės prognozuoti, ar ji išgyvens pusmetį ar metus, sunku, tačiau faktas kad nesulaukus transplantacijos paciento gyvenimo kokybė ženkliai nukenčia. Kasdien saujos tablečių, nuolatiniai apsilankymai ligoninėje, nuovargis ir laukimas, kuomet suskambės mobilusis telefonas.


Svetur:

Organų donorystės ir transplantacijos procesas po padidinamuoju stiklu yra daugelyje šalių. Metų pradžioje Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė nauji duomenys apie Leipcigo universitetinės klinikos skandalą, prasidėjusį 2010 metais. Kepenų transplantacijos laukiančių pacientų eilė buvo falsifikuojama, pateikiant klaidingus duomenis apie laukiančius recipientus. Tai buvo daroma tam, kad pacientai gautų pirmumo teisę. Įvykį tiria Federalinės gydytojų rūmų audito ir priežiūros komisijos, Vokietijos ligoninių asociacija ir privalomojo sveikatos draudimo fondų asociacija. Kol vyksta tyrimas, Klinikos transplantacijų centro direktorius ir 2 vyresnieji gydytojai yra nušalinti nuo pareigų. Vokietijoje organų transplantacijos laukia beveik 12 tūkst. sunkiai sergančių žmonių.

www.lsveikata.lt

Evelina Machova

10 SAUSIO 2013 09:38