Publikacijos
2011 liepos 04 d.
Proga atsikratyti slegiančių skolų
Fizinių asmenų bankroto įstatymas pajudėjo iš mirties taško. Bankai gąsdina aukštesnėms palūkanoms, kiti ragina į grasinimus nekreipti dėmesio.
Praėjusią savaitę Fizinio asmens bankroto įstatymas prasiskynė kelią Vyriausybėje ir buvo išsiųstas svarstyti Seimui. Įstatymo šalininkai baiminasi, kad dėl bankų įtakos parlamentarams įstatyme gali atsirasti naujų, gyventojams ne itin palankių saugiklių.
Nepatraukli procedūra
„Noriu priminti, kad tai sunki ir nepatraukli žmogui procedūra. Jeigu turi skolų ir yra vilties jas atiduoti, tai ir reikia daryti”, – kalbėdamas apie fizinių asmenų bankrotą teigė ūkio ministras Rimantas Žylius.
Pagal dabartinę įstatymo redakciją, kuri dar bus svarstoma Seime, bankroto vieną kartą per dešimt metų gali paprašyti pats fizinis asmuo. Tiesa, jo skolos turės viršyti 25 minimalias mėnesines algas – šiandien tai yra 20 tūkstančių litų. Kreditų biuras „Creditinfo” skaičiuoja, kad šiuo metu tokių įsiskolinimų turi 8,8 tūkstančio fizinių asmenų, tačiau bankroto kelią rinksis ne visi.
Nusprendusiam bankrutuoti fiziniam asmeniui teismas skirs bankroto administratorių. Šis atidarys specialią sąskaitą, į kurią bus pervedamos visos bankrutuojančiojo pajamos. Asmeniui pragyventi bus paliekama nedidelė pajamų dalis, kuri, anot R. Žyliaus, priklausys nuo žmogaus poreikių bei gyvenimo sąlygų. Parengtame plane bus numatoma, kaip per ne ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį bus patenkinami kreditorių reikalavimai. Pasibaigus terminui, likusios skolos bus nurašomos.
Žmonės domisi
Advokatai tikina, kad laukiančiųjų galimybės bankrutuoti yra ne vienas. „Laukiančių šio įstatymo žmonių yra daug. Į mus kreipėsi ne vienas. Klientai klausia, koks bus įstatymas. Jeigu bus labai sudėtingos procedūros, dalis atkris”, – teigė Gediminas Žlioba, advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba”, skelbiančios, jog konsultuoja fizinių asmenų bankroto klausimais, advokatas.
Anot jo, dalis klientų domisi ir galimybėmis bankruoti kitose valstybėse, ypač Latvijoje. Ten šis įstatymas buvo priimtas dar pernai vasarą, o įsigaliojo lapkričio mėnesį. Tiesa, daugelis drastiškų veiksmų imtis nesiryžo ir nusprendė palaukti, kaip klostysis įvykiai Lietuvoje.
Paskendusiems skolose
Advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras” partneris dr. Darius Sauliūnas tikino, kad įstatymas parengtas puikiai, tačiau atkreipė dėmesį, jog bankrotą greičiausiai rinksis tie, kurių skolos perkopia kelis šimtus tūkstančių litų.
„Abejoju, ar iki 50–100 tūkstančių litų skolų turintiems asmenims bankroto procedūra gali būti patraukli dėl didokų administravimo išlaidų, – aiškino jis. – Visi suprantame, kad tokius pinigus bet kuris normalus žmogus gali uždirbti per penkerius metus. Bankrotas turėtų būti patrauklus tiems, kurių skolos viršija 200–500 tūkstančių litų – šiuo atveju net didokos administravimo išlaidos neturėtų gąsdinti.”
Čekijoje ir Latvijoje nuo šios procedūros daugelį atbaidė didelės administravimo išlaidos, todėl bankrotą dažniau ten renkasi miestų gyventoja, gaunantys vidutines ir aukštesnes pajamas.
Pasak D. Sauliūno, asmuo, prieš skelbdamas bankrotą, pirmiau turėtų pasitarti su advokatu, bankroto administratoriumi ir finansų valdymo specialistu. Taip pat atskirai vertėtų pasikalbėti su kreditoriais, kurie turi daugiau nei 50 procentų kreditorinių reikalavimų – dažniausiai tai būna bankas: „Jam reikėtų pateikti paskutinį pasiūlymą, kaip būtų galima restruktūrizuoti skolą be bankroto. Jei bankas jo nepriima – telieka bankrotas.”
Mato pavojų
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pasisako prieš fizinių asmenų bankrotą, nes įžvelgia tris pagrindines grėsmes. Kaip aiškino LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas, dėl bankrutavusiųjų nukentės kiti gyventojai, nes bankai ir kitos institucijos įvertins papildomą riziką ir padidins palūkanų normas.
„Ta rizika šiandien nėra įskaičiuota į jokias paslaugas. Sunku pasakyti, kokios tos sąnaudos galėtų būti. Praktika parodys, kiek plačiai bus naudojamasi šiuo įstatymu ir koks bus jo galutinis variantas”, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Antrąją riziką V. Žukauskas nurodė faktą, kad galimybė bankrutuoti skatins žmones mažiau galvoti apie būsimus įsipareigojimus ir ragins dar labiau skolintis. LLRI mano, kad atsiras norinčiųjų piknaudžiauti.
Netenkina
Vyriausybė nusprendė patenkinti Lietuvos bankų asociacijos siūlymą bankroto administratorių atlygį apriboti iki 15 procentų nuo išieškotos sumos, tačiau paliko galioti nuostatą, leidžiančią bankrutuoti asmenims, kuriems skolos susikaupė iki įstatymo įsigaliojimo datos.
„Mūsų pagrindinis prieštaravimas, kad įstatymas bus taikomas įsipareigojimams, atsiradusiems iki įstatymo priėmimo, – kalbėjo S. Kropas. – Tai menkina šalies teisinės sistemos įvaizdį. Šį klausimą galima spręsti įvairiai: nurašant ne visą skolą, paliekant hipotekinę prievolę, nemokant palūkanų, bet nenusikratant visiškai skola.”
Turi atsakyti bankai
D. Sauliūnas įsitikinęs, kad bankai turėtų prisiimti dalį atsakomybės už 2005–2008 metų laikotarpį, kai gauti paskolą buvo itin lengva.
„Bankų šantažas, kad brangs paskolos, yra laužtas iš piršto, – teigė advokatas. – Jie yra apdraudę savo išduodamas paskolas, todėl greičiausiai po šio įstatymo įsigaliojimo gali įvykti tam tikras pasistumdymas tarp draudikų ir bankų, tačiau ar šių paskolų draudimo ir perdraudimo sutarčių pasikeitimus bankai bus linkę kompensuoti iš savo potencialių klientų mokamų palūkanų, labai abejoju.”
Anot jo, dabar būtina stebėti, kad bankai Seimo nariams nepadarytų kokios nors įtakos, dėl kurios įstatymas prarastų dabartinį pavidalą ir dėl banko įsiūlytų saugiklių po priėmimo taptų mirusia norma.
Fizinių asmenų bankrotas
Fizinis asmuo galėtų bankrutuoti, jei nebegalėtų vykdyti įsiskolinimų, siekiančių 25 minimalius atlyginimus.
Bankrotą inicijuoti galėtų tik pats fizinis asmuo, o teismas, iškėlęs bankroto bylą, jam skirtų bankroto administratorių.
Administratorius atidarytų specialią sąskaitą, į kurią būtų pervedamos visos bankrutuojančiojo pajamos, o pragyvenimui skiriama maža jų dalis. Taip pat būtų parduodamas visas jo turtas.
Fizinis asmuo turės pateikti administratoriui planą, pagal kurį bus tenkinami kreditorių reikalavimai. Šio trukmė neturėtų viršyti penkerių metų, o bankrotą bus galima kelti kartą per dešimt metų. Pasibaigus planui, nepadengti įsipareigojimai bus nurašomi.
Numatoma, kad įstatymas įsigalios nuo 2012 metų pradžios.
- Martynas Pasiliauskas