Tiesa, dėl gaisro Gariūnuose, anot jo, gali būti kliūčių, nes nežinia, ar per gaisrą turto netekusių prekybininkų sutartyse su patalpų savininku nebuvo sąlygos, kad savininkas jokiomis sąlygomis už patalpose esančio turto saugumą neatsako.

O štai nukentėjusieji dėl įvykio turi visas galimybes reikalauti atlyginti materialinę ir neturtinę žalą. Dėl to jie pirmiausia raštu turėtų kreiptis į atrakcionų savininką arba valdytoją.

Pasak advokato Arūno Žiobos, advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokato, nustatyti, kas yra savininkas ar valdytojas, nėra sudėtinga, nes kiekviena veikla yra įregistruota savivaldybėje.

Gavęs pretenziją, kompanijos vadovas ar steigėjas turėtų kviestis pareiškėją pokalbiui ir tartis dėl kompensacijos sumos. Jeigu savo civilinę atsakomybę jis yra apdraudęs, galėtų nukreipti į draudimo bendrovę, o jeigu ne – su pretenzijomis gali sutikti arba nesutikti. Nepavykus susitarti, nukentėjusiajam lieka samdytis advokatą ir siekti žalą išsireikalauti teismo keliu.

„Atrakcionai laikomi padidintos rizikos statiniais, todėl draudimo reikalautų normali verslo rizika“ – teigia A,. Žlioba.

Kaip skaičiuojamos žalos

Pasak G. Markevičiaus, prieš kreipdamas su pretenzija, nukentėjusysis turėtų visapusiškai įvertinti savo patirtą žalą. Materialinė žala būtų skaičiuojama negautomis pajamomis, patirtais nuostoliais dėl turto sunaikinimo, išlaidomis gydymui ir vaistams, transportui ir pan.

Apskaičiuoti materialinę žalą sunkiau. Pasak Arūno Raziūno, „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikos skyriaus vadovo, Lietuvoje neturtinės žalos dydį dažniausiai lemia patirta turtinė žala ir teismų praktika.

Tačiau Alfa.lt pašnekovai pripažįsta, kad Lietuvoje kol kas neturtinė žala asmeniui vertinama gerokai mažiau, negu turtinė, o senose demokratijos šalyse yra atvirkščiai. Pavyzdžiui, dėl įvykio Palangos atrakcione materialiai mažai kas nukentėjo, tačiau, kaip skelbiama pranešimuose, keliems nukentėjusiesiems prireikė medikų pagalbos, o ir kiti neabejotinai patyrė išgąstį, nepatogumų.

Julija Šarkienė, Šiaulių draudimo brokerių bendrovės „Esame kartu“ Klaipėdos filialo vadovė, Alfa.lt teigė, jog padaryta žala žmogaus sveikatai gali išryškėti ne iš karto, todėl kartais su pretenzijomis kreipiamasi ir po trejeto metų.

A.Žliobos teigimu, Lietuvos teismuose dar retai nusprendžiama atlyginti didesnę kaip 2000 Lt neturtinę žalą. Tačiau nepriklausomoje Lietuvoje jau buvo ir išimčių, kai teismas dėl dvynukų nudegimo Marijampolės ligoninėje pareikalavo tėvams už kiekvieną skirti po 200 tūkst. Lt neturtinės žalos.

Gali būti keblumų

Pretenzijos atlyginti žalą pateikimas pateikimas dar negarantuoja kad kompensacijos pavyks sulaukti netrukus, nes neretai paprastai tokie įvykiai verčia gynybos poziciją rinktis kaltininką arba draudimo bendrovę. Mat neretai iškyla klausimas, kas iš tikrųjų yra įvykio kaltininkas. Pavyzdžiui, dėl gaisro Gariūnuose gali kaltininko ieškoti ir sudegusio statinio savininkas – gal gaisras kilo dėl kurio nors nuomininko palikto įjungto elektros prietaiso, o gal netvarkingos instaliacijos.

Pasak A. Radziūno, dar sudėtingesnės gali būti įvykio Palangoje kaltininko paieškos. Pavyzdžiui, atrakcionų valdytojas techninę priežiūrą gali būti patikėjęs kitai įmonei; pretenzijos gali būti pareikšti elektros skirstomųjų tinklų įmonei, o ši, savo ruožtu, gali apkaltinti, pavyzdžiui, atrakcionų savininkus dėl trumpo jungimo arba dėl to, kad, valdydamas padidintos rizikos įrenginius, nepasirūpino elektros generatoriumi avarijos atvejui. Tokiu atveju nukentėjusiems tektų laukti, kaip ginčą išspręs teismas, ir, kaip minėta, per tą laiką kaupti įrodymus apie patirtą žalą.

Pasak A. Raziūno, jei žmonės pareikalaus, kad jiems būtų kompensuojami nuostoliai, patirti Gariūnuose ir Palangoje, įvykių eigą iš tiesų bus įdomu stebėti. Tai bus įdomi patirtis ir teismų praktikai.

Bet kuriuo atveju, anot jo, pastarieji abu įvykiai turėtų būti gera pamoka verslo įmonėms, kad būtina pasirūpinti ne tik savo turtu, bet ir turėti omeny, kokius pinigus jiems gali kainuoti žala, padaryta kitiems.

Palangos meras: kodėl reikėjo laukti nelaimės?

„Nesuprantu, kodėl turėjome sulaukti tokios nelaimės, kad atsakingos institucijos pagaliau sureaguotų į Savivaldybės signalus apie neteisėtai, be Savivaldybės leidimo veikiantį atrakcionų parką J. Basanavičiaus g. 43 bei Meilės al. 5 esančiuose sklypuose“, - komentuodamas trečiadienio nakties įvykius sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

NELEGALŪS ATRAKCIONAI NESUTRAMDOMI

Šiandien kurorto vadovas skambino Palangos policijos viršininkui ir prašė įstatymo nustatyta tvarka imtis priemonių – stabdyti atrakcionų veiklą. Bet komisaras informavo, kad tai turi vykti padedant antstoliams, o šių pagalbos nėra. Esą todėl policija net negali „stop juostomis“ aptverti atrakcionų ar imtis kitokių veiksmų.

„Netgi ir po tokio rimto bei žiauraus įspėjimo valstybės institucijos yra bejėgės“, - piktinosi Š.Vaitkus.

Palangos meras pabrėžė, jog nelaimę J. Basanavičiaus gatvėje prišaukė atsakingų asmenų abejingumas: per tris mėnesius Savivaldybė kreipėsi į visas atsakingas institucijas, kaip dabar paaiškėjo, dėl nesaugių atrakcionų. „Savivaldybė neišdavė leidimo šioje vietoje vykdyti veiklos, kadangi tai būtų prieštaravę įstatymui – minėtuose sklypuose negali būtų vykdoma jokia komercinė veikla, - kalbėjo Š. Vaitkus.