Publikacijos

2011 liepos 04 d.

Emigrantams nepavyks atsikratyti skolų kupros?

Kai po daugiau nei dvejų metų vilkinimo Vyriausybė pagaliau pritarė Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektui, daugeliui prasiskolinusių lietuvių nušvito viltis atsikratyti nepakeliamos skolų naštos. Ūkio ministerijos pateiktą įstatymo projektą pavasario sesijoje svarstys Seimas, jį dar turės palaiminti Prezidentė.

Jei Seimas ir prezidentė pritartų siūlomam įstatymo projektui, jis įsigaliotų jau nuo kitų metų. Siūloma, kad jis būtų taikomas ir tiems asmenims, kurie prasiskolino prieš įsigaliojant įstatymui.

Nors įstatymo projektas dar gali keistis, jau dabar netyla kalbos, kad jis padės atsikratyti skolų kupros tik ribotai daliai skolininkų. Abejojama, ar jis pagelbės ir tiems, kurie, norėdami atiduoti skolas Lietuvoje, išvyko trumpesniam ar ilgesniam laikui uždarbiauti į užsienį.

Skolininkų skaičius – nežinomas

Nemažai emigravusių lietuvių ekonomikos augimo laikotarpiu noriai ėmė paskolas Lietuvos bankuose ir pirko nekilnojamąjį turtą tėvynėje. Kadangi dirbančiųjų svetur pajamos netgi su kaupu viršijo bankų keliamus finansinius reikalavimus, skolinosi visi, kas netingėjo.

Kai kurie bankai patys verbuodavo svetur uždarbiaujančius lietuvius – siųsdavo savo konsultantus į emigrantų pamėgtas šalis, tokias kaip Jungtinė Karalystė, Airija. Kai kurie bankai netgi turėjo nuolat ten dirbančius atstovus, tad norintiesiems gauti paskolą nebuvo jokių kliūčių – visi dokumentai būdavo sutvarkomi svečioje šalyje, o į Lietuvą tereikėjo parskristi pasirašyti sutarties.

Tačiau kiek svetur įsikūrusių lietuvių yra skolingi Lietuvos bankams – neaišku. Bankų atstovai teigia nevedantys atskiros statistikos pagal kliento gyvenamąją vietą, tačiau jie įsitikinę, kad užsienyje gyvenantys lietuviai sudaro tik labai nedidelę dalį tarp vėluojančių ir neišgalinčių mokėti įmokų klientų.

Pasak DnB NORD banko atstovo spaudai Andriaus Vilkanco, pernai vidutinė paskola banke sudarė apie 150 tūkst. litų, tuo tarpu prieš prasidedant ekonominiam sunkmečiui, kol būsto kainos nebuvo nukritusios, vidutinė būsto paskola sudarė apie 180 tūkst. litų.

„Tarp vėluojančiųjų mokėti įmokas yra išvykusių į užsienį žmonių, tačiau jų nedaug. Mes matome, kad absoliuti jų dauguma elgiasi labai atsakingai, t. y. randa ar pasirenka geriau apmokamą darbą užsienyje ir taip siekia užtikrinti šeimos gerovę, laiku atsiskaityti už paimtą paskolą“, – pagyrimų uždarbiauti į užsienį išvykusiems Lietuvos gyventojams negailėjo A. Vilkancas.

Taikys tik gyvenantiems Lietuvoje?

Vos pasirodžius Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektui pasigirdo kalbų, kad lietuviai gali imti juo piktnaudžiauti. Kritikos strėlės skriejo ir į emigrantus: neva jei valstybė nesugeba suskaičiuoti išvykusiųjų svetur, tai kaip užtikrins, kad jie sąžiningai laikytųsi Fizinių asmenų bankroto įstatymo?

Tačiau Ūkio ministerijos įmonių teisės skyriaus atstovė Asta Misiukienė nuramino, kad tokių atvejų turbūt pavyks išvengti, nes svetur deklaravę gyvenamąją vietą lietuviai greičiausiai apskritai negalės pasinaudoti ketinamu priimti Fizinių asmenų bankroto įstatymu.

„Bankroto byla turėtų būti keliama toje valstybėje, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta. Jei emigravęs asmuo įrodytų, kad jo pagrindinė turtinių interesų vieta yra valstybėje, į kurią jis emigravo, bankroto byla būtų keliama atitinkamoje valstybėje“, – kalbėjo A. Misiukienė.

Seimui pateiktame Fizinių asmenų bankroto įstatymo projekte numatyta, kad įstatymas būtų taikomas fiziniam asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Fizinis asmuo galėtų pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo vietovės, kurioje yra jo gyvenamoji vieta, apygardos teismui.

Bankrotų antplūdžio nesitiki

Tačiau iki šiol nėra tikslių skaičių, kiek lietuvių yra emigravę ir gyvena svečiose šalyse, o kiek emigravo, bet nedeklaravo išvykimo iš Lietuvos.

Deklaruoti išvykimą emigrantai suskubo tik pernai, kai Valstybė ėmė taikyti Sveikatos draudimo įstatyme nustatytą prievolę – nuolatiniai šalies gyventojai turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, t. y. po 72 litus kas mėnesį.

Tuomet emigracijos kreivė staigiai šoktelėjo aukštyn: Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo 83,2 tūkst. šalies gyventojų, tai 61,2 tūkst. daugiau negu 2009 metais.

Neabejojama, kad dalis emigrantų užsienyje gyvena jau seniai, tačiau anksčiau nedeklaravo išvykimo iš Lietuvos.

Kaip TIESAI sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas, kadangi nėra aišku, kiek tiksliai tautiečių įsikūrę svečiose šalyse, iš anksto labai sunku numatyti, kokia dalis išvykusiųjų lietuvių galėtų pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Aišku tik tai, kad Fizinio asmens bankrotui paskelbti reikalingi teismo sprendimai, todėl bankrutuojantis žmogus vis tiek turės grįžti į Lietuvą.

„Pagal dabartinę Vyriausybės siūlomą įstatymo redakciją, žmogus turėtų dirbti ir atiduoti didelę dalį savo uždarbio skolintojams 5 metus. Todėl vargu, ar galima tikėtis masinio fizinių asmenų bankrotų antplūdžio tiek gimtojoje šalyje, tiek užsienyje gyvenančių lietuvių“,– kalbėjo V. Žukauskas.

Tokiai nuomonei pritaria ir SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

„Tie, kas išvyksta į užsienį, veikiausiai tikisi išsaugoti turtą. Jie tikrai ieškos galimybės uždirbti (ir grąžinti skolas), todėl kažin, ar jie gausiai kreipsis dėl galimybės bankrutuoti. Ne kiekvienu atveju fizinio asmens bankrotas yra geriausia išeitis“, – kalbėjo J. Varanauskienė ir patikino, kad nustačius, jog bankrutuoti siekiantis asmuo slepia pajamas, teikia melagingą informaciją, bankroto procedūra gali būti nutraukta ir galimybės „nubraukti“ skolas nebeliks.

Lošėjai – už įstatymo ribų

Fizinio asmens bankrotas gali būti skelbiamas tada, kai asmuo pripažįstamas nemokiu. Kaip sakė advokatas Gediminas Žlioba, asmuo nemokiu laikomas tuomet, kai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Šiuo metu MMA yra 800 litų, tad nemokiu asmuo tampa, kai skolos siekia 20 tūkst. litų.

Tačiau, pasak advokato, nereikėtų žavėtis lengva galimybe bankrutuoti, nes įstatyme išvardytos priežastys, dėl kurių teismas gali atsisakyti fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą.

Asmuo negalės bankrutuoti, jeigu skolos bus mažesnės nei 20 tūkst. litų, jei asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo pateikimo tapo nemokus dėl Civiliniame kodekse numatytų straipsnių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka pripažįstami nesąžiningais, taip pat paaiškėjus faktui, kad asmuo nemokus tapo dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų) ir t. t.

--------------------------------------------------------- Bankrotą galės inicijuoti tik pats asmuo

* Vyriausybės pateiktame Fizinių asmenų bankroto įstatymo projekte numatyta, kad bankrutuoti Lietuvoje galės fiziniai asmenys, turintys 20 tūkst. litų ir didesnes skolas. Bankrotą inicijuoti galės tik pats asmuo. Jam reikės kreiptis į teismą, kreditoriai už jį to padaryti negalės. Ilgiausias procedūros terminas – 5 metai. Jeigu po tiek laiko dar nebus grąžintos visos skolos, jos bus nurašytos. Bankrutuoti bus galima vieną kartą per 10 metų.

* Įstatymas būtų taikomas fiziniam asmeniui, neatsižvelgiant į tai, kada atsirado jo skoliniai įsipareigojimai. Nuo tos dienos, kai įsiteisėtų teismo nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą, visomis gaunamomis fizinio asmens lėšomis ir turtu disponuotų bankroto administratorius. Įstatymas būtų taikomas asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

* Įstatymas sudarys sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą ir užtikrins subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą. Baigus fizinio asmens bankroto procesą, likę nepatenkinti plane nurodyti kreditorių reikalavimai nurašomi, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Apie fizinio asmens bankrotą būtų skelbiama Įmonių bankroto departamento prie Ūkio ministerijos ir teismo interneto svetainėse.

* Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad bankrotas – brangi ir sudėtinga procedūra. Jeigu vidutinį ar šiek tiek mažesnį atlyginimą gaunantis lietuvis ryžtųsi bankrotui, jam iki penkerių metų tekstų verstis su itin kukliomis pajamomis, mat didžioji jų dalis būtų nurašoma skoloms padengti, o pragyvenimui būtų paliekama labai kukli suma. Be to, bankai ir kitos finansų sektoriaus įmonės per bankroto procedūrą skolų atsikračiusį klientą gali griežčiau vertinti, todėl net ir baigus procedūrą skolintis bus sunkiau.

Žvilgsnis į užsienio šalis

* Daugelyje užsienio šalių Fizinių asmenų bankroto įstatymas priimtas gerokai anksčiau. Tačiau patirtis rodo, kad įstatymų leidėjams, nepriklausomai nuo valstybės, tenka nuolat sukti galvą, kaip apsaugoti skolininkus ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Tam taikomos įvairios priemonės.

* Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje bankrutavęs asmuo trejus metus negali skolintis, turėti savo verslo, verstis teisininko praktika. Prancūzijoje nuo piktnaudžiavimo šiuo įstatymu atbaido ilga procedūra – bankroto procedūra gali trukti net dešimt metų.

* Bene paprasčiausia bankrutuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten žmogus gali pasirinkti, kaip grąžinti skolas: jis gali atsisakyti viso turimo turto arba atiduoti skolas iš savo uždarbio per penkerius metus. Jeigu per penkerius metus skolos nebus išmokėtos, tuomet likusi dalis bus nurašyta. Tiesa, bankrutavęs asmuo 10 metų turi prastesnes sąlygas skolintis.

* Fizinių asmenų bankroto įstatymą turi ir kaimynai latviai, tačiau nemažą dalį Latvijos gyventojų, norinčių juo pasinaudoti, atbaido didelės administravimo išlaidos. Jeigu sumanytų bankrutuoti nedideles pajamas gaunantis žmogus, jam tektų papildomai skolintis pinigų.