Publikacijos
2012 sausio 06 d.
Dėl sužaloto vaiko tėvai iš Telšių ligoninės siekia 1,5 mln. Lt kompensacijos
Šeima savo gyvenimą dabar planuoja tik savaitę į priekį. „Visas gyvenimas yra sužalotas, jo kokybė sužalota“, – atsiduso moteris, kuriai ieškant teisybės tenka apsišarvuoti kantrybe – pacientų teises ginančios institucijos nelinkusios skubėti.
Nori palengvinti gyvenimą sužalotam vaikui
Iš pradžių J. Ukrinienė dėl besibeldžiančio į pasaulį sūnaus buvo rami: nors gimdymo terminas buvo praėjęs prieš porą savaičių, Regioninės Telšių ligoninės medikai aiškino, kad jokios grėsmės nėra. Po kurio laiko jaunas gydytojas akušeris-ginekologas Andriejus Litkinas paskyrė moteriai į raumenis, o ne į veną, leisti gimdymą skatinantį vaistą oksitociną. Šis vaistas tokiu būdu gydytojų praktikoje nebevartojamas jau 20 metų, todėl kitas gimdyvę vizitavęs gydytojas procedūrą nutraukė. Tačiau dar kita budinti gydytoja oksitocino leidimą į raumenis atnaujino.
Nors gydytojai ramino, kad viskas klostosi sklandžiai, kūdikis gimė be gyvybės ženklų, prireikė pusės valandos jį atgaivinti. Vienas iš gimdymą stebėjusių akušerių-ginekologų, aplankęs Jurgitą, aiškino, kad pasitaiko atvejų, kai atšoka placenta, ir tai ne medikų kaltė. „Jis sakė, kad viskas bus gerai. Už tuos žodžius negaliu atleisti, – sakė J. Ukrinienė, prieš gimdymą bandžiusi gydytojus įtikinti, kad jos nėštumas užsitęsė pavojingai ilgai. – Jei jie būtų padarę viską, kas priklauso... Juk tai dvi gyvybės, ir aš gal su jumis nesikalbėčiau, jei pati nebūčiau prašiusi pagalbos.“
Vaistą paskyrusio gydytojo paaiškinimo moteris tikino nesulaukusi. Iš pradžių tėvais tapę plungiškiai nė nemanė, kad sužalojimai tokie rimti: vaikas atrodė išsivystęs, sveikas. Tik po kurio laiko Matui nustatyta epilepsija, cerebrinis paralyžius, sutrikusi motorika.
„Ateitį planuojame ne metus į priekį, o tik šią savaitę. Vaikui traukuliai, epilepsija, gali ir pablogėti. Gyveni šia diena. Jis negali pasakyti, kad jam negerai – pasako verkimu. Turėjau išmokti bendrauti su Matu akimis. Iš pradžių buvo labai sunku, nes nei vyras, nei anyta negalėjo jo net pamaitinti. Dabar jau išmoko tai padaryti.
Kasdien vaikštome į masažus, mankštas – tai mano pagrindinis darbas. Vilties įrodyti tiesą mūsų sistemoje mažai, bet kažkas turi atsakingiau dirbti. Man nereikia nė vieno cento, bet noriu vaikui palengvinti gyvenimą. Juk jo niekada nepaliksi vieno, ar sueis 20, ar 30 metų“, – savo kasdienybę papasakojo J. Ukrinienė.
Ji nežino, ar kada nors galės grįžti į darbą, bet supranta, kad užsidarius tarp keturių sienų sėdėti nevalia – šeimai reikia neatitrūkti nuo įprastos socialinės aplinkos.
Taikė pasenusį vaisto leidimo metodą
Tik raginama Mato krikšto mamos moteris ryžosi kreiptis į advokatą, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Ji įsitikinusi, kad dėl ligoninės gydytojų neveiklumo, tinkamo gydymo neskyrimo, reikiamų tyrimų neatlikimo jos visiškai išsivystęs ir išnešiotas kūdikis tapo neįgalus. Vis dėlto komisija neteisėtų gydytojų veiksmų neįžvelgė ir nusprendė pareiškimo ligoninei netenkinti, nors SAM specialisto konsultanto, akušerio-ginekologo išvadoje sakoma, kad gimdymo skatinimas tokiu būdu yra pasenęs ir šiuo metu nerekomenduotinas, moters atvejį galima priskirti draudiminiams įvykiams.
Šiuo metu Ukrinų šeima įrodyti savo tiesą bando teisiniu keliu ir laukia pirmojo teismo posėdžio. Jie neslepia, kad mūsų šalyje pacientams ieškoti teisybės nelengva.
Tuo tarpu Regioninės Telšių ligoninės atstovai komentuoti situacijos nenori. „Oficialios pozicijos pareikšti negalime, kadangi atvejis apsvarstytas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje. Dabar spręs teismas, komentuoti galėsime tik po to.
Pasaulyje yra tam tikras gimdymo traumų procentas“, – Alfa.lt sakė ligoninės direktorė Alma Vitkienė.
Neoficialaus medikų atsiprašymo Ukrinų šeima taip pat nesulaukė.
Vadovėlius akušeriams po nesėkmingai pasibaigusio gimdymo priversta vartyti J. Urnikienė mano, kad gimdymą skatinantis vaistas jai leistas netinkamu būdu. Šį metodą kaip nebetaikomą praktikoje įvardijo ir SAM ekspertas, akušeris-ginekologas Vladas Gintautas.
„Šis vaistas taip, kaip buvo naudojamas anksčiau, dabar nebenaudojamas keliolika metų – dabar jį tik lašiname į veną, nes taip geriau kontroliuojamas dozavimas. Nuo sukūrimo1960 m. šis vaistas ne vieną dešimtmetį buvo daug ir dažnai naudojamas leidžiant į raumenis, nė vienai moteriai neatšoko placenta. Dėl ko tai įvyksta – jau kiti klausimai.
Aš konstatavau, kad tokiu būdu šis vaistas jau nebenaudojamas, tik lašeliniu. Medikų klaida? Jie iš inercijos tai darė pagal senus metodus. Ir aš pats taip darydavau, Telšių ligoninė dar daro. Pagrindinis klausimas – ne to jauno vaikino kaltė, o ligoninės administracijos atsakomybė, ji turi pasirūpinti šiuolaikinėmis priemonėmis, technika“, – aiškino gydytojas V. Gintautas.
Pasak akušerio-ginekologo, nevertėtų priešinti gydytojų ir pacientų. „Kartais atrodo, kad mes mediciną baigėme tam, kad išmoktume rafinuotai kankinti pacientus“, – atsiduso medikas, kuriam norėtųsi daugiau abipusio supratimo.
Kompensacija būtų didžiausia Lietuvos istorijoje
„Žalos nustatymo komisija, tie specialistai, yra gerbiami, kompetentingi žmonės, bet struktūra labai keista – SAM finansuoja gydymo įstaigas ir įsteigia komisiją, kuri sprendžia su jomis susijusius klausimus ir į kurią pacientai privalo kreiptis. Tai supuvęs reikalas, negalima būti teisėju savo byloje“, – sistemą kritikavo Ukrinų advokatas Arūnas Žlioba.
Jo nuomone, nukentėjusių pacientų ir gydymo įstaigų ginčai teismuose vyksta itin ilgai, su gydymo įstaigomis sunku susitarti net tada, kai klaidos pripažįstamos. Taikiai išspręsti Ukrinų ir Telšių ligoninės atvejo taip pat nepavyko. „Ligoninės apdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kai keliami ieškiniai, jos neoficialiai gal ir pripažįsta reikalavimus, bet draudimas, kuris yra galutinis žalos mokėtojas, nori oficialaus dokumento, geriausia – teismo sprendimo. Teismai vyksta labai ilgai, tiems žmonėms, kurie teisiniu keliu ieško būdų sužinoti tiesą ir prisiteisti žalą, sudėtinga: ne kiekvienas nuskriaustas pradeda procedūras dėl brangumo ir varginančio pobūdžio“, – aiškino advokatas.
Lygiai prieš dešimt metų visa Lietuva linkėdama stiprybės kasdien laukė naujų žinių iš Kauno klinikų, kuriose medikai kovojo už 2001-ųjų gruodžio 30 dieną Marijampolės ligoninėje gimusių dvynių Martyno ir Lauryno Zdanių gyvybę. Dėl medikių aplaidumo naujagimiai stipriai nudegė nugaras bei sėdmenis. Ką tik gimę neišnešioti naujagimiai nudegė dėl to, kad jiems šildyti po vystyklais buvo padėti per karšto vandens pripilti guminiai termoforai. Tuomet Zdanių šeima po ilgų teisminių kovų sulaukė 0,5 mln. litų siekiančio žalos atlyginimo.
Ukrinų ieškinys, kuriame – 1,5 mln. litų suma, yra dar didesnis nei garsiojoje dvynukų byloje. „Tokios sumos priteista dar nėra buvę, bet ir situacija išskirtinė“, – sakė A. Žlioba.
Sukurti nepriklausomą pacientų žalą matuojančią komisiją pritrūko pinigų
Norintys savo teises ginti ir kompensaciją už patirtą žalą gauti pacientai turi vadovautis Pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymu, kuriame numatytas tam tikras eiliškumas. Nusprendęs, kad buvo gydytas netinkamai, žmogus pirmiausia turi kreiptis į įstaigą, kurioje padaryta žala. Gydymo įstaiga išnagrinėja situaciją, ir jei su žala nesutinka arba abiem pusėms nepavyksta susitarti taikiai, pacientas teisybės ieškoti gali kreipdamasis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
Tokią tvarką išaiškinusi Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė sakė, kad paprastai komisija posėdžiauja kartą per mėnesį, o pritrūkusi informacijos kreipiasi į SAM ekspertus. „Žmonės, nežinodami visų niuansų, kartais nesikreipia į gydymo įstaigą, užsiprašo didžiausių žalos atlyginimo sumų, nors jos yra nustatytos įstatyme“, – Alfa.lt sakė V. Augustinienė.
Pacientų teises išmananti specialistė tikino, kad žalą nustatinėjanti komisija dirba pakankamai objektyviai. Tačiau jei komisijos išvados dėl žalos pacientui neigiamos, šiam telieka pradėti teisminius procesus.
„Pacientai žino savo teises vis geriau, jomis domisi. Žinoma, sistema, kai Žalos nustatymo komisija priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri finansuoja ir gydymo įstaigas, nėra tobula. Kai Seime buvo svarstomas Pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymas, siūlėme daryti komisiją visiškai nepriklausomą, panašiai kaip Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, bet tai būtų pareikalavę papildomų pinigų. Niekas nesiryžo kurti naujos tarnybos.
Taip, pacientui ginti savo teises – ilgokas kelias.
Vis dėlto reikia įžvelgti ir gerų dalykų: Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje apskritai egzistuoja Žalos pacientui atlyginimo įstatymas“, – situaciją apibūdino pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.
2012-01-05 18:16