Publikacijos

2011 lapkričio 14 d.

Bankrutuoti užsienyje lygu bankrutuoti Lietuvoje

Praėjusią savaitę išplatinote pranešimą, kad Lietuvos piliečiai gali naudotis ES reglamente įtvirtinta fizinio asmens bankroto teise. Tad kas nutiko?

Iš esmės niekas nepasikeitė. ES reglamente fizinio asmens bankroto teisė įtvirtinta dar 2000-aisiais. Tačiau Lietuvoje nesant atitinkamo įstatymo tarp teisininkų buvo daug diskusijų, ar mūsų šalyje būtų pripažintos užsienio teismų nutartys dėl Lietuvos piliečio fizinio asmens bankroto. Vieni teigė, kad turėtų pripažinti, nes minėtame reglamente nenurodyta motyvų, kuriais remiantis galima atsisakyti pripažinti tokį nutarimą. Tačiau kai kurie teisininkai buvo įsitikinę, kad Lietuvos teismai tų motyvų ras, nes mūsų šalyje dar nėra įteisintas fizinio asmens bankroto įstatymas.

Tad spalį Lietuvos apeliacinis teismas pripažino Didžiosios Britanijos teismo nutartį. Bet svarbiausia tai, kad kartu išaiškino, jog užsienio teismų sprendimai bankroto bylose apeliacinio teismo bus pripažįstami net jei Lietuvoje galiojantys teisės aktai tokios galimybės gyventojams nesuteikia.

Gal galite detalizuoti, kaip tai atrodys realiai?

Po šio nutarimo ES valstybėse priimti teismų sprendimai dėl asmens bankroto Lietuvoje įsiteisės automatiškai, vadinasi, pilietis neturės kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl sprendimo pripažinimo mūsų šalyje, o tiesiog išvers sprendimą į lietuvių kalbą, gaus notaro patvirtinimą ir pateiks išieškojimą vykdančiam antstoliui.

Išimčių atsiranda, jei teismo sprendime numatytos vykdymo priemonės, pavyzdžiui, įpareigojimai institucijoms. Tuomet į Lietuvos apeliacinį teismą kreiptis vis dėlto reikės. Tokia procedūra Lietuvoje užtrunka apie 4 mėnesius.

Vis dėlto geroji naujiena galioja ne visiems lietuviams?

Kad galėtumėte skelbti bankrotą, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje arba Latvijoje, turite perkelti ten visus savo ekonominius ir socialinius interesus. Tikrai nėra taip, kad nuvažiuosite porą kartų į Latviją ir galėsite ten bankrutuoti – toje šalyje realiai reikia gyventi ir dirbti.

Šiuo atveju didesnių galimybių skelbti fizinio asmens bankrotą atsirado užsienyje jau ilgą laiką gyvenantiems lietuviams, kurie galbūt ir išvyko dėl to, kad čia negalėjo sudurti galo su galu, jų sąskaitos buvo areštuotos.

Į mus dažnai kreipdavosi tokie potencialūs klientai, tačiau anksčiau mes negalėdavome garantuoti, kad užsienio teismo nutartis bus pripažįstama Lietuvoje. Todėl žmonės nedrįso rizikuoti, nes užsienyje asmens bankroto procedūra gana brangi. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ji kainuoja apie 5–15 tūkst. eurų ir tai priklauso nuo daugelio aplinkybių. Latvijoje bankrutuoti kur kas „pigiau“.

Kokios dar sąlygos turi būti įvykdytos, kad būtų galima skelbti asmeninį bankrotą užsienyje?

Tai priklauso nuo šalies. Pavyzdžiui, Latvijoje asmuo, norintis skelbti bankrotą, turi mažiausiai pusę metų gyventi šioje šalyje. Čia taikomas skirtingas laikotarpis, per kurį žmogus privalo grąžinti įsipareigojimus prieš nurašant jam likusią skolą, kuris priklauso nuo to, kurią dalį įsipareigojimų skolininkas galės įgyvendinti. Jei jo pajamos leis kreditoriui grąžinti mažiausiai 50 proc. skolos, kuri liko pardavus turtą, bankroto procedūra truks iki metų, jei 35 proc. – dvejus, jei 20 proc. – trejus metus, paskui skolos likutis bus nurašomas. Jei procedūra truks dvejus trejus metus, skolininkas turės atiduoti ir trečdalį savo pajamų, bet ne mažiau kaip trečdalį minimalaus atlyginimo.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad skelbiant bankrotą užsienio valstybėje apie ją privalo būti informuoti visi kreditoriai. Pavyzdžiui, rugsėjį „Swedbank“ teismo prašė nepripažinti fizinio asmens bankroto argumentuodamas tuo, kad Lietuvoje nėra numatyta teisė fiziniam asmeniui bankrutuoti ir taip pažeidžiami banko interesai. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad bankas buvo informuotas apie užsienyje pradėtą asmens bankroto procedūrą ir net pateikė savo atsiliepimus, tad banko prašymas buvo atmestas.

Kol kas apeliacinis teismas sudarė precedentus Latvijoje ir Didžiojoje Britanijoje bankrutavusiems lietuviams. Kaip turėtų elgtis kitose šalyse gyvenantys ir norintys bankrutuoti Lietuvos piliečiai?

ES valstybėse narėse gyvenantys Lietuvos piliečiai gali bankrutuoti pagal šiose šalyse galiojančius fizinių asmenų bankroto įstatymus. Kitose šalyse gyvenantiems lietuviams ši apeliacinio teismo nutartis iš esmės negalioja, nes jis remiasi ES reglamentu. Bet kuriuo atveju patariu išanalizuoti pasirinktos valstybės fizinio asmens bankroto įstatymą ir tartis su teisininkais.

Raginate kuo greičiau ir Lietuvoje priimti fizinių asmenų bankrotą. Kodėl?

Šio įstatymo priėmimas suteiktų tam tikro aiškumo, palengvintų situaciją tiems, kurių finansinė padėtis yra bloga, tačiau iš Lietuvos išvykti nenori. Taip pat įstatymo priėmimo vilkinimas kenkia kreditoriams ir visam paskolų sektoriui, nes užsienio šalių fizinių asmenų bankroto institutai skirtingai gina kreditorių teises, be to, bankai ir kitos finansų įstaigos negali tiksliai įvertinti prisiimamos rizikos skolinant Lietuvoje.

Koks yra fizinio asmens bankroto teisės pagrindas? Kieno interesus jis turėtų ginti?

Lietuvoje teisė bankrutuoti įmonėms buvo visada. Įteisinus asmens bankrotą būtų leidžiama žmogui pradėti viską iš naujo, nes prasiskolinęs pilietis yra nenaudingas valstybei: jis slepia oficialias pajamas, vengia atiduoti skolas kreditoriams, jo sąskaitos areštuotos. Žmogus degraduoja.


CV Gediminas Žlioba

Studijavo Lietuvos teisės universitete, įgijo bakalauro laipsnį

Mykolo Romerio universitete įgijo finansų teisės magistro laipsnį

2005–2010 metais dirbo advokato Sauliaus Gintaro Vaičiūno kontoroje

Nuo 2010 metų dirba advokatų kontoroje „Žlioba & Žlioba“

Pagrindinės darbo kryptys: mokestiniai ginčai, konsultavimas bendrovių bei finansų ir vertybinių popierių teisės klausimais. Konsultuoja bankų, kreditavimo, bankroto klausimais.


Gediminas Žlioba / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2011-11-07 15:39