Publikacijos
2011 liepos 04 d.
Asmeninio bankroto laukia tūkstančiai Lietuvos gyventojų
Ekspertai įspėja prasiskolinusius gyventojus: asmeninio bankroto teisė – tai galimybė atkurti mokumą, o ne būdas atsikratyti susikaupusių skolų. Kartą bankrutavus, skolinantis ateityje į tai bus atsižvelgta vertinant žmogaus mokumo riziką.
Svarstymą atidėjo
Šį pirmadienį Vyriausybės pasitarime turėjęs vykti atnaujinto Fizinių asmenų bankroto įstatymo projekto svarstymas atidėtas savaitei. Atsistatydinęs ūkio ministras Dainius Kreivys pareikalavo, kad jo pavaldinių rengtas įstatymo projektas ir kiti su juo susiję dokumentai ministerijų atstovams būtų pateikti ne šūsnyje popierių, o skaidrėse ir pademonstruoti per projektorių. Visuomenei aktualaus projekto svarstymas turėtų vykti ateinantį pirmadienį – kovo 14 d.
Teigiama, kad pagrindinės įstatymo projekto nuostatos nesikeičia. Nors įstatymo sudarytojai sako, kad pagal jį galės bankrutuoti visi fiziniai asmenys. Tačiau advokatų kontoros "Raidla Lejins & Norcus" advokato dr. Pauliaus Markovo teigimu, įstatyme esama netikslių formuluočių, kurios leidžia manyti, kad teisę bankrutuoti įgis tik ūkininkai ir fiziniai asmenys, besiverčiantys ūkine komercine veikla. O esant tokiam netikslumui, esą įsigaliojęs įstatymas galėtų būti interpretuojamas taip, kaip palanku kreditoriams.
Spręs bankai
Nors Fizinių asmenų įstatymą rengusių valdžios institucijų specialistai ramūs ir didelių pavojų neįžvelgia, šis įstatymo projektas tebekelia diskusijų visuomenėje.
P.Markovas dabartinį įstatymo projektą vertina geriau nei prieš tai buvusį variantą. "Pažanga akivaizdi, tačiau palikta neaiškių dalykų. Tiksliai neapibrėžta paskirtis sako, kad galės bankrutuoti tik ūkine komercinę veiklą vykdantys verslininkai. Nors įstatymas vadinasi fizinių asmenų bankroto įstatymas, bet pagal turinį jį būtų teisingiau vadinti fizinio asmens nemokumo arba fizinio asmens restruktūrizavimo įstatymu", – sakė advokatas. Pasak jo, tiek nustatyta skolos suma, tiek terminas, per kurį ji turės būti grąžinta, yra per daug pavojingi, kad apsaugotų kreditorių interesus.
Jam pritaria ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas. Pasak jo, nemenką pavojų kelia tai, jog šis įstatymas galios atgaline data ir juo galės pasinaudoti asmenys, kurie per ekonomikos pakilimą skolinosi labai neatsakingai.
"Tuomet, kai žmogui atsiranda galimybė legaliai išvengti savo įsipareigojimų, tai šis įstatymas vargu ar padės spręsti gyventojų nemokumo problemą. Dėl to neišvengiamai padidės skolininkų rizikos vertinimas ir pabrangs kreditai. Fizinių asmenų bankrotas neabejotinai paveiks rinką ir visus asmenis, kurie turės sumokėti už neatsakingai pasiskolinusių klaidas", – dėstė V.Žukauskas.
Jo vertinimu, nustatyta 20 tūkst. litų skolų riba taip pat yra per maža, nes tai nėra ta kritinė suma, kurios žmogus negalėtų grąžinti dirbdamas likusį savo gyvenimą. "Svarbu, kad įstatyme nustatyti rodikliai nebūtų per laisvi, mat svarbu, kad imdamas paskolą žmogus suprastų pagrindinį dalyką, jog tai yra didelė atsakomybė", – pabrėžė ekspertas.
Sukčių korta naudinga bankams
Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenio Paukštės nuomone, nuo 2008-ųjų rengiamas fizinių asmenų bankroto įstatymo priėmimo procesas yra lėtas ir komplikuotas dėl to, kad liečia bankus.
"Nebus daug žmonių, kurie bankrutuotų, o bankrutuosiantys žmonės esą jau ir dabar nėra pajėgūs atsiskaityti, todėl bankų rodikliams šis įstatymas didelio poveikio neturėtų padaryti. Reiktų pabrėžti, kad ir be bankų yra nemažai kitų suinteresuotų organizacijų. Stengiamasi argumentuoti, kad bus daug sukčių, kurie skubės prisiskolinti ir "bankrutuoti". Manau, kad sukčių lietuvių korta mojuoti yra naudinga bankams – tokiu atveju jiems tarsi reiktų suteikti daugiau privilegijų šioje "kovoje" su nesąžiningais piliečiais. Nors realiai yra daug saugiklių, kurie neleis piktnaudžiauti šiuo įstatymu", – sakė R.Paukštė.
Pasak jo, blogiausia, kad pagal dabartinį įstatymo projektą galutinį žodį, ar leisti bankroto procesui prasidėti, lemia didžiausi kreditoriai. Į šią ir daugelį kitų Lietuvos bankų klientų asociacijos pastabų įstatymo projekto rengėjai neatsižvelgė
"Todėl jei didžiausi kreditoriai, darykim prielaidą, kad tai gali būti bankai, nepasirašys bankroto plano, jis nebus tvirtinamas teisme. Turėsime mūsų šalies pilietį – kreditorių vergą kad ir iki gyvenimo galo. Toks bankroto įstatymas neatliks savo pagrindinės funkcijos – atkurti žmogaus mokumą, padėti jam vėl tapti visateisiu šalies piliečiu", – atkreipė dėmesį bankų klientų atstovas.
Rūtenis Paukštė
Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius
Pateikto įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą ir užtikrinti, kad kreditorių reikalavimai būtų tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Užbaigus fizinio asmens bankroto procesą, likę plane numatyti, bet nepatenkinti kreditorių reikalavimai turėtų būti nurašomi. Taigi, manytina, jog fiziniai asmenys šiuo įstatymu bus suinteresuoti naudotis tik tokiu atveju, jeigu galės pagrįstai tikėtis, jog pasibaigus bankroto procesui likusios jų nesumokėtos skolos bus nurašytos ir jiems bus suteiktas antras šansas tapti visaverčiais rinkos dalyviais.
Pagal dabartinį teisės aktuose nustatytą reglamentavimą kreditoriai iš skolininko skolas išieškoti gali faktiškai neribotą laiką, todėl turėdami tokią galimybę jie paprastai nėra suinteresuoti nurašyti skolų ir tikisi anksčiau ar vėliau jas išsiieškoti. Kitaip tariant, daugeliu atveju kreditoriai nebus linkę pritarti fizinio asmens bankrotui, nes tokiu atveju didėja rizika, jog per bankroto procesą negrąžinta skolos dalis turės būti nurašyta. Taigi, mūsų nuomone, daugeliu atvejų kreditoriai bus labiau suinteresuoti "persekioti" skolininką visą gyvenimą nei atgauti dalį skolos per bankroto procesą, o likusią neatgautą dalį nurašyti.
Atsižvelgdami į šių dienų realijas ir itin griežtą bankų poziciją skolininkų atžvilgiu, manome, jog priimtas siūlomas įstatymo projektas bus visiškai neefektyvus ir absoliuti dauguma nemokių fizinių asmenų, kurie potencialiai galėtų pasinaudoti šiuo įstatymu, faktiškai negalės bankrutuoti, nes negaus tam kreditorių "palaiminimo". Mūsų nuomone, pagrindinis vaidmuo sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto pradžios ir plano tikslingumo, pagrįstumo ir jo įgyvendinimo galimybių turėtų tekti administratoriui ir teismui. Todėl manome, jog priėmus įstatymą pagal dabartinį projektą jis bus neefektyvus ir juo pasinaudoti fiziniai asmenys faktiškai neturės galimybės.
Įstatymo projekte sakoma, kad bankrutuoti galėtų gyventojai, jei jų skolų suma būtų didesnė nei 25 minimalios mėnesio algos – šiuo metu tai būtų 20 tūkst. litų. Projekte siūloma leisti bankrutuoti ir tiems gyventojams, kurie bus įsiskolinę, įstatymui dar neįsigaliojus. Skoloms padengti reikėtų išparduoti visą savo turtą. Skolininkas taip pat turėtų kreditoriams pervesti visą atlyginimą ir pasilikti tam tikrą sumą pragyventi sau ir savo šeimai. Jei po penkerių metų skolos vis dar nebūtų grąžintos, jų likutis būtų nurašytas.
Vadinasi, per penkerius metus nepavykus atsikratyti, tarkime, 100 tūkst. litų skolos, ją kreditoriai nurašytų. Įvertinus tai, kiek žmonių yra paėmusių šimtatūkstantines paskolas iki gyvenimo pabaigos ir šiuo metu susiduria su finansiniais sunkimais jas grąžindami, darosi aišku, kodėl šis įstatymo projektas ne prie širdies komerciniams bankams. Kita vertus, jei įsigaliotų asmens bankrotą įteisinantis įstatymas, bankai padidėjusią riziką ir atsiradusius nuostolius dėl nemokių klientų akimirksniu įskaičiuotų į būsimų paskolų kainą, taigi, neabejojama, kad paskolų palūkanos didėtų.
Įstatymo projekte numatyta, kad fiziniai asmenys bankrutuoti galėtų tik vieną kartą per dešimt metų. Siūloma, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas ir su juo susijusių kitų teisės aktų pataisos įsigaliotų nuo 2012 m. sausio 1 d.
Nuogąstavimai žinomi
Viena projekto rengėjų Ūkio ministerijos Nemokumo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Misiukienė dienraščiui sakė, kad rengėjus konsultavęs Tarptautinis valiutos fondas neįžvelgė grėsmių, kurios galėtų pakenkti šalies finansiniam stabilumui įsigaliojus šiam įstatymui.
Paklausta, kodėl pasirinkta 20 tūkst. litų skolos riba, kurią pasiekus fiziniam asmeniui būtų leista bankrutuoti, A.Misiukienė sakė, kad buvo atsižvelgta į kitų panašaus ekonominio lygio šalių praktiką.
"Skirtingos valstybės taiko skirtingus modelius. Vienur nustatoma suma, kitur užtenka to, kad fizinis asmuo praneša, jog jam sunku grąžinti jo turimo dydžio skolą. 5 metų skolų gražinimo periodas taip pat parinktas pagal tarptautinę praktiką ir buvo perpus sutrumpintas po sukritikuoto pavasarį siūlyto 10 metų skolų grąžinimo laikotarpio. Tai, kad įstatymo suteikta teise bankrutuoti galės pasinaudoti ir iki įstatymo įsigaliojimo dienos skolininkais tapę asmenys, tarptautinėje praktikoje nėra jokia naujiena. Mes neradome tokios tarptautinės patirties, kur būtų numatyta, kad fizinių asmenų įstatymas galiotų tik naujai prisiimtiems įsipareigojimams", – sakė A.Misiukienė. Pasak jos, įstatymo projektu neapibrėžta, kiek metų iki jo įsigaliojimo dienos žmogus kaupė savo skolas.
Pašnekovės teigimu, nuogąstavimai dėl piktnaudžiavimo įstatymu ir galbūt pabrangsiančio paskolų administravimo kitiems klientams nepasiteisino šalyse, kuriose šis įstatymas jau veikia.
Tačiau aiškinamajame įstatymo projekto rašte neatmetama galimybė, kad priimtas projektas gali turėti neigiamos įtakos kredito įstaigų teikiamų paskolų palūkanų normoms ir sumažinti asmenų, kurie gali gauti finansavimą, skaičių. Projekto rengėjai įžvelgė, kad priėmus įstatymą, valstybė gali turėti papildomų išlaidų teismams. Papildomų išlaidų gali patirti ir asmeninius bankrotus administruojanti valstybės institucija. Neatmetama, kad priėmus projektą, fiziniai asmenys gali vengti atsakomybės už prisiimtas prievoles.
Šalies gyventojų skolos
"Creditinfo" duomenimis, šiuo metu pradelstų skolų, kurių suma siekia nuo 20 tūkst. litų, turi daugiau nei 8,7 tūkst. fizinių asmenų, arba per 4 proc. visų pradelstų skolų turinčių šalies gyventojų. Tų, kurių pradelstos skolos viršija 100 tūkst, litų ,yra daugiau nei 2 tūkst. ir jų dalis tarp visų skolininkų nesiekia 1 proc.
"Tačiau šie statistiniai duomenys tikrai nereiškia, kad minėtas sumas laiku vengiantys padengti gyventojai galės pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Pats įstatymo projektas visuomenėje klaidingai siejamas su galimybe tiesiog nebemokėti susidariusių pradelstų skolų. Tačiau yra kitaip, nes tokio teisės akto tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti asmens mokumą, o ne išvengti pradelstų skolų. Svarbu paminėti, kad didžioji dalis laiku delsiančių atsiskaityti gyventojų negalės pasinaudoti tokia galimybe. Kadangi šių asmenų mokumas gali būti atkurtas ir be bankroto procedūros, t. y. atsiskaitant su kreditoriais", – sakė kreditų biuro "Creditinfo Lietuva" teisininkas Anatolijus Kisielis.
Klaipėdoje veikiančios advokatų kontoros "Žlioba ir Žlioba" partneris ir advokatas Gediminas Žlioba sakė jau dabar sulaukiantis fizinių asmenų, kurie nepajėgia atsiskaityti su kreditoriais, kreipimųsi dėl galimybės bankrutuoti.
"Fiziniai asmenys, kurie kreipėsi į mus, turėjo skolų nuo 100 iki 500 tūkst. litų. Bankams yra įkeisti žemės sklypai, namai, kurių vertė dabar gerokai mažesnė nei paskolos suma, už kurią jie buvo įsigyti. Žmonės, matydami, kad netgi pardavus jų turtą iš varžytinių, jie vis tiek liks skolingi ne mažiau nei 100 tūkst. litų, mąsto apie galimybę kreiptis dėl asmeninio bankroto sau paskelbimo", – komentavo advokatas.
Anot jo, nors Lietuvoje galiojančio Fizinio asmenų bankroto įstatymo nėra, Europos Taryba 2000 m. yra priėmusi reglamentą, suteikiantį teisę bankrutuoti ES gyvenantiems fiziniams asmenims. "Nesvarbu, kad šis reglamentas neratifikuotas šalies įstatymuose, pagal jį gali bankrutuoti ir lietuviai. Tačiau nesant praktikos ir vis planuojant priimti Fizinių asmenų bankroto įstatymą, žmonės laukia", – sakė advokatas G.Žlioba.
Jo duomenimis, ne vienas užsienyje gyvenantis Lietuvos pilietis jau yra pasinaudojęs asmeninio bankroto galimybe, nes didžioji dalis jo skolų buvo svečioje šalyje. Tačiau esą įmanoma bankrutuoti užsienio šalyje ir turint skolų Lietuvoje. Tik tuomet reikia persikelti dirbti ir gyventi į kitą valstybę tam tikram nustatytam laikui, kuris gali siekti nuo pusmečio iki kelerių metų.
Latvijos patirtis: per brangus administravimas
Latvijoje įsigaliojusi teisė bankrutuoti asmenims kol kas didelių rezultatų nedavė. Teigiama, kad per didelės asmeninio bankroto administravimo sąnaudos žmonių neskatino atkurti savo mokumą, nes norint bankrutuoti daugeliui reikia skolintis papildomai.
Latvijoje taikomas skirtingas laikotarpis, per kurį žmogus privalo grąžinti įsipareigojimus, prieš nurašant likusią skolą. Šis laikotarpis priklauso nuo to, kurią dalį įsipareigojimų skolininkas sugebės įgyvendinti. Jei skolininko pajamos leis bankui grąžinti mažiausiai 50 proc. skolos, kuri liko pardavus turtą, bankroto procedūra truks iki metų. Paskui skolos likutis bus tiesiog nurašomas. Bankroto procedūra truks dvejus metus, jei skolininko pajamos leis jam atiduoti 35 proc. skolos likučio. Jei 20 proc. skolos likučio – bankroto procedūra truks trejus metus. Abiem atvejais skolininkams teks atiduoti trečdalį savo pajamų, tačiau įmokos suma neturi būti mažesnė nei trečdalis minimalaus atlyginimo.
Trejų su puse metų terminas taikomas asmenims, kurie negali atiduoti 20 proc. skolos. "Ši taisyklė atrodo logiška, tačiau maksimalus 3,5 metų mokėjimo laikas Latvijoje yra trumpesnis nei siūlomas Lietuvoje (5 metų), todėl bent šiuo aspektu įsiskolinusiems Latvijoje bankrutuoti būtų lengviau", – sakė Laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas.
Pabrėžtina, kad pagal Latvijos fizinių asmenų bankroto įstatymą gali bankrutuoti ir Lietuvos piliečiai, tačiau jiems tektų mažiausiai pusę metų savo veiklą vykdyti ir mokesčius mokėti šioje šalyje.