Publikacijos
2012 vasario 01 d.
Advokato patirtis: ar medikai turi būti šventieji?
Kuo ypatingos šios bylos? Kokios Jums labiausiai įsiminė? Kam palanki buvo jų baigtis?
Žmogiška prasme man įsiminė byla, susijusi su berniuko mirtimi. Jam galvoje buvo išsikerojęs auglys. Teisinė problema buvo ta, kad berniukas pradžioje gydytas nuo žvairumo, tik paskui išsiaiškinta, kad žvairumas buvo auglio, kuris lietė akių raumenis, pasekmė.
Kita byla – kai merginai tiesinant krūtinės ląstą buvo panaudotos netinkamos metalinės plokštelės – su skylutėmis ir dėl to po tam tikro laiko kūno audiniai taip įaugo į plokštelę, kad jos nebebuvo galima pašalinti. Dėl to mergina patiria daug nepatogumų – negali susilenkti, pereiti kontrolės posto oro uoste ir pan.
Pirmojoje istorijoje ieškovai atsisakė ieškinio po to, kai teismo ekspertizė buvo palanki gydytojams. Mat toks auglys buvo išskirtinis atvejis pasaulyje, ir gydytojai, anot ekspertų, negalėjo jo tuo metu diagnozuoti. O merginai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nusprendė sumokėti tam tikrą sumą pinigų ir iki teismo nenueita.
Taigi medicininės bylos visada skaudžios, todėl teisininkui reikalingos ne tik teisinės, medicininės, bet ir psichologinės žinios bendraujant jautriais klausimais. Todėl nėra daug teisininkų, kurie specializuotųsi medicinos teisėje.
Ar, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje iškeliama daug bylų dėl medicininių klaidų?
Tų bylų Lietuvoje padaugėjo nuo 2005-2006 metų. Padažnėjimą, manau, sąlygojo garsioji dvynukų nudeginimo Marijampolės ligoninėje byla, kurioje tėvų reikalavimu buvo priteista 0,5 mln. litų žalai atlyginti. Tai buvo tarsi atskaitos taškas medicininėse bylose Lietuvoje. Žmonės suprato, kad savo, kaip pacientų, teises galima ginti. O tie 0,5 mln. litų iki šiol yra didžiausia priteista suma. Tiesa, vienoje iš bylų, kurioje atstovauju, tėvai dėl neteisingo gydymo prieš gimdymą ir dėl to galimai sužaloto vaiko iš Telšių regioninės ligoninės siekia prisiteisti 1,5 mln. litų kompensaciją.
O jei lygintume Lietuvą su kitomis šalimis, esminis skirtumas priklauso nuo teisinės tradicijos. Europoje, išskyrus Angliją, yra kontinentinės teisės tradicija. Amerika, Anglija ir dar kai kurios šalys – bendrosios teisės tradicijos šalys. Europoje nėra prisiekusiųjų teismų, o Anglijoje ir Amerikoje yra. Ten tam tikri teisiniai sprendimai priimami precedento pavyzdžiu – atsižvelgiama į tai, kaip anksčiau panašią bylą sprendė kiti teismai, ir tais precedentais toliau lipdoma teisės sistema. Bendrosios teisės šalyse sveikata labai vertinama, bylų yra daug daugiau, net juokaujama, kad advokatai ligoninėse laukia nepatenkintų klientų, ten priteisiamos daug didesnės sumos nei Lietuvoje.
Lietuvoje taip nėra. Tiesa, lietuviai dažnai mėgsta kaltinti, nežinodami tiesos, neišsiaiškinę tikrųjų aplinkybių. Kaltinanti mūsų ‚tautos sąmonė“, tačiau, kita vertus, Lietuvoje mažiau ginamos savo teisės, mažiau esame orūs. Būna klientų, kurie aiškiai nepagrįstai nori kelti pretenzijas. Ir jų, sakyčiau, dauguma. Todėl dalis mūsų klientų atkrenta kaip fantazuotojai kaltintojai. Duodame patarimus, kaip situaciją kitaip spręsti, neįsivelti į teisines procedūras, nes jos kainuoja, neįklimpti į ambicijų, o ne tiesos paieškos ratą.
Ar galite pateikti pavyzdį, kuo pacientai kaltina medikus?