2016 birželio 13 d.

Advokatas Arūnas Žlioba komentuoja mokinių užkrėtimo tuberkulioze atvejį

Tik apgydomi, o ne išgydomi

Kas už tuberkuliozės protrūkį mokykloje turėtų atsakyti - darbuotoja, kuri aplaidžiai rūpinosi savo sveikata, gydymo įstaiga, kuri atliko sveikatos patikrą, bet nenustatė teisingos diagnozės, ar pro pirštus žiūrinčios valstybinės institucijos?

„Būtų paaiškinta, kad viskas vyksta pagal galiojančius įstatymus ir ministerijų nustatytą tvarką, todėl nebūtų kam ir atsakyti. Kokia viena šeima galėtų paduoti į teismą konkrečiai ministeriją ar konkretų ministrą. Galbūt tada teismas, matydamas precedentą, galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris, pavyzdžiui, nurodytų, jog įstatymų buvimas arba jų nebuvimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai žmogaus teisei į sveikatos apsaugą. Bet tam reikia aktyvių, pilietiškų žmonių“, - sako Seimo narys Linas Balsys.

Anot jo, viena didžiausių problemų, kad vaistams atspari atvira plaučių tuberkuliozės forma pagal dabar galiojančią tvarką yra tik apgydoma, o ne išgydoma.
„Neseniai vėl svarstėme mano pateiktas tuberkuliozės įstatymo pataisas. Mane nemaloniai nustebino, kai Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai arba visuomenės sveikatos centrų atstovai teigė: vaistų pakanka, viskas yra gerai. Bet statistika rodo, kad gerai nėra. Nes iš kur dabar tie vaikai galėjo užsikrėsti tuberkulioze? Matome, kad profilaktinės sveikatos priežiūros ignoravimas lemia labai skaudžius rezultatus“, - kalbėjo L.Balsys, kuris Seime yra užregistravęs pataisas dėl asmenų, sergančių atvira tuberkuliozės forma ir vengiančių gydytis, priverstinio gydymo.

Turi priekaištų gydymo įstaigoms

Po tuberkuliozės protrūkių ugdymo įstaigose sveikatos apsaugos ir švietimo politikai vis dėlto atrado laiko Seime susėsti prie bendro stalo ir aptarti susiklosčiusią situaciją, kad panašūs atvejai ateityje nepasikartotų.
Buvo nuspręsta, jog reikia užtikrinti ugdymo įstaigose dirbančių asmenų profilaktinių sveikatos tikrinimų kokybę sveikatos priežiūros įstaigose. Jau seniai kalbama apie tai, kad tokie patikrinimai tėra paprasčiausias formalumas, atliekamas dėl „varnelės“...

„Mes visada buvome už tai, kad profilaktiniai sveikatos patikrinimai, nepriklausomai nuo žmonių profesijos, būtų atliekami visavertiškai. Lygiai taip pat galimi atvejai, kai ligos protrūkis įvyksta būtent tarp profilaktinių patikrinimų. Jeigu jie būtų vykdomi reguliariai, tuberkuliozės protrūkių būtų gerokai mažiau“, - sako Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas.

Nors ir turėdamas pastabų profilaktiniams sveikatos patikrinimams, E.Navickas neskuba atsakomybės užkrauti sveikatos priežiūros įstaigoms: „Sunku būtų nustatyti, kada liga prasidėjo bei kiek yra pagrįstų faktų, jog pedagogas buvo tikrinamas, ir kokiu dažnumu. Galbūt patikrinimas įvyko tuo metu, kai dar nebuvo jokių klinikinių simptomų?“

Būtų sunku nustatyti kaltininką

Į medicinos teisę įsigilinęs advokatas Arūnas Žlioba teigia, kad sunku prognozuoti, kaip teismas išspręstų tokio pobūdžio bylą, jeigu užsikrėtusio vaiko tėvai pateiktų ieškinį dėl paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo.
„Teismuose sprendžiant tokį klausimą yra nustatomas priežastinis ryšys tarp pasekmių ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju neteisėti veiksmai turbūt buvo nepagrįstos pažymos išdavimas. Kas yra atsakingas už nepagrįstos pažymos išdavimą? Greičiausiai pirminės sveikatos priežiūros įstaiga. Bet klausimas, ar klaidingos pažymos išrašymas užkrėtė kitus vaikus? Kitus vaikus užkrėtė virusas, o ne išrašyta neteisinga pažyma.

Greičiausiai nebūtų lengva nustatyti priežastinio ryšio tarp vaikų susirgimo ir gydymo įstaigos neapdairumo arba blogos pažymos išdavimo. Bet iš esmės kreiptis į teismą pagrindų matau, nes yra aiškiai neteisėti gydymo įstaigos veiksmai, jeigu jie nenustatė, kad mokytoja serga ir iš esmės leido jai eiti į darbą“, - svarsto teisininkas.
A.Žlioba nemano, kad atsakomybė turėtų tekti ir vaikus apkrėtusiai mokytojai, nebent ji žinojo, kad serga ir vis tiek ėjo į darbą. „Jeigu tai yra sąmoningas veikimas, kurio metu sužalojama kitų sveikata, faktas, kad pedagogė užsitraukia atsakomybę. O jeigu yra nesąmoningas... Tiesiog mes visi sergame sloga arba gripu ir dėl to mūsų niekas nebaudžia“, - palygina A.Žlioba.