2025 spalio 15 d.

Užliejo butą? Kaip su kaimynais spręsti žalos atlyginimo klausimą?

Deliktinės atsakomybės taikymas

Jeigu butas buvo užlietas, jį užliejusio asmens ir nuo užliejimo nukentėjusio asmens santykius reguliuoja deliktinės atsakomybės taisyklės. Paprastai pagal jas reikalauja nustatyti tris atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Mat asmeniui ar turtui padarytą turtinę žalą, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Vis tik Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra suformavęs griežtosios deliktinės atsakomybės doktriną, kuri numato išimtį – tam tikrais atvejais atsakomybė asmenims iškyla nepriklausomai nuo jų kaltės. Tokia išimtis gali būti taikoma statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atveju. Praktikoje tai reiškia, kad buto savininkai ir/ ar valdytojai turės įrodinėti kuris iš jų kaltas dėl žalos, o nukentėjusysis nuo šios pareigos bus atleistas.

Kaimyno pareigos

Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje buto užliejimo atveju jau kurį laiką nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius. Nukentėjusiajam užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, ir tai savaime lemia kaimyno veiksmų neteisėtumą. Nukentėjusysis gali pateikti buto išplanavimus, nuotraukas, vaizdo įrašus, įrodančius, jog žalos reikalaujama būtent iš asmens, gyvenančio viršuje. Taigi nukentėjusiojo pareiga pagrįsti kaimyno kaltę yra gana formali.

Vis tik pats kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos turi teisę įrodinėti priešingai. Jo atsakomybę gali paneigti kitų asmenų veiksmai/ neveikimas (pavyzdžiui trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis) arba egzistuojančios nenugalimos jėgos aplinkybės. Tarkime trūkus ne kaimyno, o bendro naudojimo vamzdžiui, galima imtis tam tikrų veiksmų – pavyzdžiui, pasamdyti ekspertą avarijos priežastims nustatyti ar pasikviesti antstolį, kad šis užfiksuotų tuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, nes įstatymas suteikia teisę antstoliui atlikti tokį objektyvų situacijos aprašymą, ir gautas dokumentas su video ar vaido failais, laikomas svariu kaltę neigiančiu įrodymu.

Vadinasi jeigu butas buvo užlietas kaimyno asmenine nuosavybės teise priklausančio vamzdžio trūkimu ar sprogimu, atsakomybės kaimynui, išvengti nepavyks, nebent šis įrodytų nenugalimos jėgos aplinkybes.

Norėtume atkreipti dėmesį ir į tuos atvejus kai kaimyno butas nuomojamas. Tokiu atveju Jūs reikalavimą galite nukreipti ir į savininką, ir į Nuomininką. Patartina į abu, kad šie pateiktų nuomos susitarimą ir iš jo teismas galėtų nustatyti kam teko pareiga prižiūrėti ir rūpintis žalą sukėlusiais santechnikos įranga ar prietaisu.

Namo administratoriaus pareiga

Visiškai kitokia situacija, jeigu užliejimas atsiranda dėl visam daugiabučiui bendrosios nuosavybės teise priklausančio vamzdžio. Tokiu atveju norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kurio nors vieno ar visų savininkų bendrai, privalu įrodyti kaltę.

Tokiu atveju nukentėjusysis renkasi kieno kaltę jis įrodinės – svarbu, jog būtent to asmens veiksmai būtų lėmę užliejimo avarijos atsitikimą (galima įrodinėti visų savininkų, daugiabučio techninio prižiūrėtojo kaltę). Tačiau vėlgi svarbus aspektas – tarp veiksmų ir kilusių padarinių turi būti priežastinis ryšys (neteisėti kaimynų ar administratoriaus veiksmai turi nulemti avarijos atsiradimą), t. y. būtent, pavyzdžiui, nuotekų vamzdyno reguliarių patikrinimų nebuvimas turi lemti vamzdžio sprogimą ir tokias aplinkybes privalu įrodyti. Priešingu atveju teismas gali ieškinį atmesti ir žalos atlyginimo nepriteisti apskritai, kadangi niekieno kaltė nėra įrodoma. Taigi, jeigu avariją sukelia bendro naudojimo vamzdžio sprogimas, žalos atlyginimą galima išsireikalauti tik tuo atveju, jeigu įrodoma užliejimą sukėlusio asmens kaltė.

Žalos išieškojimas apsidraudus savo būstą

Mažiausiai sunkumų santechnikos avarijų atveju, turi žmonės apsidraudę savo butus ir/ ar juose esantį turtą. Nepriklausomai nuo to, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, nukentėjusiajam pakanka pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išsiieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.

Jeigu svarstysite šią prevencinę priemonę, patariame atkreipti dėmesį į tai ką draudžiate. Dažnai žmonės neapsidraudžia viso savo turto – dažnai apdraudžiamas tik pats butas, kaip konstrukcija, patalpa (sienos, lubos), tačiau ne jame esantis turtas ar daiktai. Tokiu atveju, jeigu buvo sugadintas ir namuose esantis turtas – pavyzdžiui, buitinė technika, namų apyvokos prekės, draudikai šios žalos nekompensuos. Jūs turėsite teisę atskirai reikšti ieškinį kaltam asmeniui teisme, reikalaujant žalos atlyginimo.

Taigi, jeigu jūsų butas buvo užlietas kaimyno gyvenančio viršuje ir nustatyta, jog avariją sukėlė kaimynui asmenine nuosavybės teise priklausantis ir trūkęs vamzdis, didelių problemų neturėtų kilti – atsakomybės išvengti būtų labai sudėtinga. Nustačius, jog avariją sukėlė bendrai visiems kaimynams priklausantis vamzdis, tektų įrodinėti arba viršuje gyvenančio kaimyno, arba kitų savininkų, namo techninio prižiūrėtojo (administratoriaus) kaltę – priešingu atveju žala gali būti ir neatlyginama.