2020 gruodžio 28 d.

Teisė reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo viešajame pirkime – ką verta žinoti?

2017 m. prasidėjęs Klaipėdos „transportininkų“ ginčas dėl patirtų nuostolių atlyginimo po ilgo bylinėjimosi maratono galiausiai baigėsi. Tačiau tai, kad byloje priimti sprendimai kardinaliai keitėsi, įnešė neaiškumo dėl galimybių reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo įvykus neteisėtam viešajam pirkimui. Toliau trumpai aptariami su nuostolių atlyginimu susiję aspektai, kuriuos verta žinoti prieš kreipiantis į teismą.

Visų pirma, tiekėjas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš perkančiųjų organizacijų tik tada, kai toks reikalavimas grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio jis nebuvo pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas. Jeigu teikėjai į teismą kreipėsi nesant tokio teismo sprendimo, tiekėjas turi teisę tame pačiame procese prisiteisti negautas pajamas iš perkančiosios organizacijos dėl šios neteisėtų veiksmų, jei civilinės atsakomybės byloje tiekėjas įrodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo.

Tai reiškia, kad siekiant reikalauti nuostolių atlyginimo iš perkančiųjų organizacijų galima tik per du savarankiškus teisminius procesus, einančius vienas po kito, o ne iš karto, išskyrus aukščiau nurodytą išimtį, kai įrodoma, kad dėl objektyvių priežasčių tiekėjas negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo.

Antra, reikalaujant patirtų nuostolių atlyginimo ypatingai svarbus priežastinio ryšio įrodinėjimas. Tokioje byloje tiekėjas turi įrodyti, kad jam kilo teisėti lūkesčiai sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Šių aplinkybių įrodymas yra prilyginamas priežastinio ryšio sąlygos pagrindimui. Tuo tarpu pareiga įrodyti priešingai, t. y. kad viešojo pirkimo sutartis su tiekėju bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta, tenka perkančiajai organizacijai.

Bet kokiu atveju iš tiekėjo, kurio pasiūlymas pirkimo procedūrų metu nebuvo atmestas, negali būti reikalaujama įrodinėti hipotetinių bei sau nepalankių perkančiosios organizacijos veiksmų. Tiekėjui, kurio pasiūlymas pirkimo procedūrose buvo neatmestas, pakanka įrodyti, kad jo pasiūlyta kaina buvo mažiausia.

Nors teismų praktikoje suformuotos taisyklės nukreiptos teikėjo naudai ir jos lengvina tiekėjui galimybę įrodyti žalos atlyginimo reikalavimą ir prisiteisti nuostolius iš perkančiosios organizacijos, tačiau vis dėlto tokių bylų baigtį prognozuoti sudėtinga.

Atsižvelgiant į tai, kad teismai tokio pobūdžio bylose vertina, ar galėjo būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir kuris šalies pateikiamas nesamos situacijos scenarijus yra realesnis, prieš kreipiantis į teismą reikalinga realistiškai įvertinti ne tik esamą situaciją, bet ir turimus resursus. Kadangi kaip ir „transportininkų“ ginče dėl tokių abstrakčių vertinamų dalykų skirtingų teismų sprendimai kardinaliai gali keistis, o norint įrodyti savo tiesą gali tekti skirti nemažai resursų, laiko ir pastangų.

Apie teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo viešajame pirkime ir kitus su tuo susijusius aspektus detaliau kalbama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018.