2016 sausio 19 d.

Kaimynų konfliktai – teisinis vertinimas

2016 m. sausio 16 d.

– Nors dažnai kaimynų konfliktinės situacijos labiau prašosi psichologinio ar socialinio įvertinimo nei teisinės kvalifikacijos, tačiau ir teisininkai susiduria su įvairiomis situacijomis.

Teisininkai iš savo praktikos žino, kad, jei žmogus svajoja apie nuosavą namų valdą, bet neišgalėdamas jos įsigyti nusiperka dalį namo, yra didžiulė tikimybė, kad taps potencialiu bylininku. Žmonėms turint dalytis bendra nuosavybe, kartu spręsti turtinius ir kitokius klausimus atsiranda nesutarimų, ir lygioje vietoje kyla konfliktų.

Vienam iš kaimynų pasirodo, kad į jį kreivai pažiūrėjo, kitam, kad tyčia užkliudė, ir tai virsta ne tik į skundus visoms įmanomoms tarnyboms ir institucijoms, ilgus, dažnai bevaisius teisminius procesus, bet perauga į smurtą, terorizavimą.

Vien pareiškimų, skundų, kad ir nepagrįstų, teikimas valstybės institucijoms teisinės atsakomybės neužtraukia.

Ištyrus skundus ir jiems nepasitvirtinus, apskųstasis tiesiogiai nenukenčia, nes jam netaikoma jokia atsakomybė. Nors akivaizdu, kad piktnaudžiavimas teikiant skundus ir pareiškimus, kurių pagrindu atliekami tikrinimai, gali labai apsunkinti kitos pusės gyvenimą.

Skundo autoriui už tai, kad jis kreipėsi į tarnybą patikrinti, ar kitas asmuo nepažeidžia įstatymu nustatytos tvarkos, atsakomybė nekyla, nes laikoma, kad jis realizavo savo teisę kreiptis į viešojo administravimo subjektą.

Tačiau kai kada kaimynų nesutarimai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Kai savo tikrus ar tariamus interesus imama realizuoti nesirenkant priemonių, galimas ir teisėsaugos įsikišimas.

Tokia situacija susiklostytų, jei būtų pateiktas melagingas pareiškimas apie nusikalstamą veiką.

Paaiškėjus, kad kitas asmuo be pagrindo apkaltintas tyčia, pareiškėjui būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 235 ar 236 straipsnius.

Nors nuo praėjusių metų dekriminalizuotas įžeidimas, tačiau išliko baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą (BK 154 straipsnis) – paskleidimą apie žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios pažeminti šį asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylų policija netiria, o nukentėjęs asmuo pats privalo inicijuoti bylą teisme ir palaikyti privatų kaltinimą.

Jei, norint paveikti asmenį, jis gąsdinamas susidorojimu, pakenkimu sveikatai, turtui ar net nužudymu, įvykdomas žmogaus terorizavimas, baudžiamas pagal BK 145 straipsnį.

Svetimos valdos stebėjimas techninėmis priemonėmis, vaizdo ar garso įrašų darymas pažeidžia asmens konstitucinę teisę į privatumą.

Dėl informacijos rinkimo, kaupimo, tvarkymo tyrimą gali atlikti ir administracinę atsakomybę taikyti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Jei neteisėtai renkama informacija apie konkretaus žmogaus privatų gyvenimą, tai gali sąlygoti kriminalinę atsakomybę pagal BK 167 straipsnį.

Visą straipsnį galite skaityti čia.