2017 birželio 5 d.

Fiziniai asmenys nebegalės bankrutuoti dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos

Pirmoji teisės norma įtvirtino nesąžiningumo prezumpciją (tam tikras sąlygas, kurioms esant fizinis asmuo buvo laikomas nesąžiningu). Ši norma reikalavo nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylos, jeigu jis padarė bent vieną iš šešių FABĮ nurodytų tyčinių nusikalstamų veikų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Taikydami šią normą teismai privalėjo patikrinti ar fizinis asmuo neatliko vienos iš šių veikų: 1) kreditinio sukčiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnis) 2) skolininko nesąžiningumo (BK 208 straipsnis), 3) nusikalstamo bankroto (BK 209 straipsnis), 4) nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo (BK 216 straipsnis), 5) apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis), 6) aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis). Kai teismai nustatydavo, jog fizinis asmuo buvo teistas už paminėtas veikas ir jo teistumas neišnyko, jie visuomet privalėjo pripažinti, jog fizinis asmuo buvo nesąžiningas su kreditoriais ir bankroto proceso jam nepradėti.

Antroji teisės norma įtvirtino reikalavimą pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nurašyti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Išimtys buvo numatytos žalos atlyginimo reikalavimams dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties bei reikalavimams, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis).

Teismai kaip pareiškėjai prašė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau Konstitucinis Teismas) įvertinti ar apsaugomas konstitucinis teisinės valstybės principas. Konkrečiai ar FABĮ normos apsaugo nuosavybės neliečiamumo (LRK 23 straipsnio 1 dalis), visų asmenų lygybės (LRK 29 straipsnis), žalos atlyginimo (LRK 30 straipsnio 2 dalis) institutus.

Konstitucinis Teismas atliko tyrimą, įvertino ginčijamą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą. 2017 m. gegužės 19 d. priimtame nutarime Nr. KT5-N4/2017 teismas tik antrąją normą pripažino prieštaraujančia Konstitucijai. Pilno nutarimo teksto ieškokite interneto puslapyje www.lrkt.lt, bylos Nr. 12/2016-13/2016.

Nusikalstamas veikas padarę asmenys nėra vienodoje (panašioje) padėtyje

Kaip jau buvo minėta, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu asmuo yra nubaustas už BK 207-209 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai, arba už BK 216, 222-223 straipsniuose nurodytas nusikaltimus finansų sistemai. Šis ribojimas yra laikinas ir taikomas tol, kol nėra išnykęs asmens teistumas.

Pareiškėjai Konstitucinio Teismo prašė įvertinti ar asmenys, padarę panašias nusikalstamas veikas, nėra nepagrįstai vertinami palankiau. Kreipimęsi konkrečiai buvo prašyta įvertinti ar nepažeidžiamas asmenų lygybės principas, kai privaloma atsisakyti kelti bankroto bylą asmeniui padariusiam kreditinio sukčiavimo nusikaltimą, tačiau ji gali būti keliama panašius nusikaltimus - sukčiavimą (BK 182 straipsnis), turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis) ar dokumentų klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnis) padariusiems asmenims.

Vertindamas šią normą Konstitucinis Teismas akcentavo, kad įstatymo leidėjas neturėjo pareigos priimti Fizinių asmenų bankroto įstatymą ir tokiu būdu spręsti fizinių asmenų nemokumo problemas. Jis turėjo plačią veiksmų laisvę pasirinkti koks bankroto modelis bus įgyvendinamas, kaip bus vykdomos procedūros, kokie joms bus keliami reikalavimai ir t.t. Pasirinkimo laisvę varžė tik pareiga paisyti Konstitucijos normų ir principų. Nagrinėtu atveju FABĮ įtvirtintas skirtingas nusikalstamas veikas padariusių asmenų vertinimas buvo pripažintas objektyviai pateisinamu, nepažeidžiančiu konstitucinio asmenų lygybės principo.

Kaip nutarė teismas, skirtingas nusikalstamas veikas padarę asmenys savaime negali būti traktuojami kaip vienodoje padėtyje esantys asmenys. FABĮ nurodytomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į specifinius teisinius gėrius - valstybės ekonomiką, verslo tvarką ar finansų sistemą. Jomis siekiama išvengti kreditinių įsipareigojimų vykdymo ar kitaip padaryti turtinę žalą kreditoriams. Tuo tarpu kitomis veikomis kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Kadangi skiriasi objektas, į kurį kėsinamasi, nusikalstamas veikas padarę asmenys negali būti laikomi esančiais vienodoje (panašioje) padėtyje. Taigi FABĮ gali būti numatyta nevienoda šių asmenų padėtis.

Pavyzdžiui egzistuoja dvi nusikalstamos veikos - sukčiavimas (BK 182 straipsnis) ir kreditinis sukčiavimas (BK 207 straipsnis). Nors abiejų pavadinimuose vartojamas žodis sukčiavimas, veikos iš esmės skiriasi tikslu, kėsinimosi objektu ir baigtumo momentu.

Sukčiaudamas asmuo siekia apgaule pasisavinti turtą (pinigines lėšas). Tarkime dirbate nekilnojamojo turto agentūroje, kreipėtės į kitą asmenį ir aiškinate, jog turite nekilnojamojo turto, esate verslininkas. Pinigai Jums reikalingi vienam dideliam statybos objektui užbaigti. Jis paskolina Jums didelę sumą pinigų, pasirašote vekselius ir pažadate pinigus grąžinti per 1 mėnesį. Suėjus mėnesiui suklaidinate minėtą asmenį ir tvirtinate, jog turite keletą skolų kitiems asmenims. Jūs įtikinate kitą asmenį, kad Jūsų turtinė padėtis gera. Juk Jūs važiuojate į susitikimus prabangiu automobiliu, jam aprodote puikiai įrengtus „savo“ namus. Kitas asmuo Jumis patiki, todėl toliau iš jo skolinatės pinigus. Jūs žinote, jog neturite jokio turto, nevykdote jokios statybų ar nekilnojamojo turto prekybos veiklos ir negalėsite grąžinti skolos. Taip Jūs suklaidinate kitą asmenį – nukentėjusįjį, ir būdamas suklaidintas jis perduoda Jums turtą. Jūs pasisavinate pinigus sau ir išleidžiate asmeniniais interesais (sakykime rūbams, pramogoms, kelionėms, automobilių nuomai ir pan.), o nukentėjusysis skolintų pinigų neatgauna.

Vykdydamas kreditinį sukčiavimą asmuo siekia ne pasisavinti turtą, o užvaldyti jį tam, kad būtų panaudotas vystant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą ir vėliau būtų atsiskaityta su kreditoriumi. Kreditinis sukčiavimas būtų jeigu Jūs pateiktumėte bankui tikrovės neatitinkančius faktus tikslu gauti paskolą. Pavyzdžiui Jūs kreiptųmėtės į banką ir savo parašu patvirtintumėte įrašytus žinomai neteisingus duomenis, jog dirbate pagal sutartį nekilnojamojo turto agentūroje, kartu pateiktumėte netikrus dokumentus – partnerystės sutartis, sutartis dėl objektų pirkimo/ pardavimo. Taip Jūs suklaidinate banką ir sudarote įspūdį, kad veikla realiai vykdoma ir yra pelninga. Būdamas suklaidintas bankas suteikia Jums paskolą veiklai vykdyti. Jūs šią paskolą iš tikrųjų panaudotumėte nekilnojamojo turto prekybos veikloje ir gavę pajamų, atsiskaitote su banku. Šiuo atveju Jūs nusikaltimą padarytumėte siekdami gauti paskolą. Ši veika būtų pavojingesnė nei sukčiavimas, nes darytų įtaką visai verslo tvarkai ir finansų sistemai (skatintų kitus pateiktinėti bankui klaidingus duomenis).

Kaip matyti iš šių BK 182, 207 straipsnių iliustravimo nurodytos nusikalstamos veikos yra skirtingos, todėl jas padarę asmenys savaime negalėtų būti traktuojami kaip vienodoje (panašioje) padėtyje esantys asmenys.

Žvelgiant iš teisinės pusės būtina akcentuoti, kad minėtas išaiškinimas yra itin svarbus tiems fiziniams asmenims, kurie padarė kitokias nei FABĮ numatytas veikas. Tokie asmenys galės kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir jiems galės būti keliama bankroto. Pavyzdžiui sukčiavimo atveju teismas vertins kitus asmens veiksmus ir jų įtaką nemokumui, ir tik tada bankroto bylos iškėlimo klausimą. Tuo tarpu, dviejų asmenų, kurie padarė dvi kreditinio sukčiavimo veikas, padėtis būs vienoda ir jiems abiems bankroto bylas nebus keliama.

Mūsų nuomone, reikėtų paaiškinti, kad asmenų lygybės principas FABĮ nėra pažeidžiamas vertinant neteistus asmenis ir asmenis, padariusius kitas FABĮ nenumatytas nusikalstamas veikas. Šių asmenų elgesio sąžiningumas bus vertinamas taikant vienodus kriterijus, analizuojant kaip jie elgėsi prisimdami skolas, kas lėmė jų nemokumą, kaip jie stengėsi skolas padengti.


Nusikalstamomis veikomis padaryta žala nebus nurašoma

Antroji norma skelbė, jog pasibaigus bankroto procesui nenurašoma tik nusikalstama veika padaryta žala, susijusi su suluošinimu ar kitokiu kūno sužalojimu, ar mirtimi (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Toks teisinis reguliavimas iš esmės reiškė, kad nusikalstama veika padaręs žalą asmuo gali išvengti pareigos visiškai ją atlyginti (tą žalą ar jos dalį, kurią atlyginti priteista teismo sprendimu). Atitinkamai žalą patyręs asmuo negauna teisingo patirtos žalos atlyginimo.

Konstitucinis Teismas nutarė pripažinti normą prieštaraujančia Konstitucijai, nes ji pažeidžia asmenų teisę gauti padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą. Teismas padarė išvadą, kad įstatymo leidėjas negalėjo nustatyti tokios bankrutavusių fizinių asmenų atleidimo nuo skolų sąlygos. Pagal šią normą asmenys, nusikalstama veika padarę materialinę ir (arba) moralinę žalą, galėtų išvengti pareigos ją atlyginti, o asmuo, kuriam ta žala padaryta, negalėtų gauti teisingo jos atlyginimo.

Kaip buvo akcentuota, nukentėjusysis šiuo atveju nėra savanoriškas kreditorius pats nusprendęs turėti teisinių santykių su skolininku ir taip prisiėmęs atitinkamą riziką. Jis santykiuose su skolininku dalyvauja ne savo pasirinkimu. Jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo skiriasi nuo kitų kreditorių. Patirta žala ir jos atlyginimas šiam asmeniui turi padėti bent iš dalies atkurti padėtį, buvusią iki nusikalstamos veikos atlikimo. Tuo tarpu FABĮ normos pagrindu buvo labiau ginamas nusikalstamą veiką padariusio asmens interesas grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, negu tokią žalą patyriusio asmens teisės į žalos atlyginimą. Toks reguliavimas pripažintas neteisingu ir taikant normą turi būti netaikomas.

Vadinasi nuo Kosntitucinio Teismo nutarimo paskelbimo ne tik tyčinę, bet ir neatsargią nusikalstamą veiką padariusio asmens nemokumas nebus pateisinamas pagrindas atleisti tokį asmenį nuo pareigos atlyginti jo padarytą žalą.

Pavyzdžiui, Jūs pasiimate būsto paskolą, gaunate geras pajamas ir dengiate kreditą. Gavęs kasmetinių atostogų Jūs nutariate išvykti į kelionę. Užsienyje vairuodamas automobilį, Jūs sukeliate eismo įvykį ir jame žūva kitas asmuo. Po eismo įvykio pripažįstama, kad Jūs netyčia nužudėte žmogų. Iš Jūsų priteisiama žala šio asmens artimiesiems. Po teismo sprendimo Jūs privalote atlikti bausmę užsienio įkalinimo įstaigoje, kurioje negalite dirbti ir gauti pajamų. Netekę pajamų Jūs negalite mokėti būsto paskolos. Bankas nutraukia sutartį, prisiteisia iš Jūsų visą skolą. Remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu, Jūs galėtumėte kreiptis dėl bankroto bylos, bankroto proceso metu pagal išgales dengtumėte abi skolas. Pasibaigus procesui, būtų nurašoma nepadengta skolos dalis bankui, tačiau nebūtų nurašoma nepadengta žalos dalis mirusiojo artimiesiems.

Arba tarkime Jūs esate tolimųjų reisių vairuotojas. Darbo metu Jūs sukėlėte eismo įvykį, kurio metu sugadinamas visas gabentas krovinys. Atlikus Jūsų veiksmų tyrimą nustatoma, jog vairavote neblaivus. Teismo sprendimu iš Jūsų priteisiama žala už sugadintą krovinį. Tai vienintelė Jūsų skola. Nurodytu atveju, Jūs žinosite, kad dėl šios skolos bankrutuoti negalite ir net nesikreipsite dėl bankroto bylos iškėlimo.

Susipažinus su Konstitucinio teismo nutarimu galima daryti išvadą, jog artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo. Iki tol, teismai taikydami Fizinių asmenų bankroto galės vadovautis šiuo galutiniu ir neskundžiamu nutarimu.