2020 gruodžio 8 d.

Ar visada neapstatytų sklypų savininkai turi mokėti įmokas bendrijai?

Šiuo atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar atsakovė turi pareigą mokėti mokesčius gyvenamųjų namų savininkų bendrijai, kurios nare atsakovė nėra, taip pat ar atsakovė turi pareigą mokėti šiuos mokesčius, jei jos žemės sklype nėra gyvenamojo namo.

LAT konstatavo, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymas (DGNSBĮ) gali būti taikomas gyvenamųjų namų savininkų bendrijai, nepriklausomai nuo to, ar visi bendrijos teritorijoje esantys žemės sklypų savininkai turi gyvenamąjį namą.

Teismas pakartotinai atkreipė dėmesį į įstatyme įtvirtintą bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti ir pažymėjo, kad neatlygintinai prijungdamas naujai suformuotą žemės sklypą bei jame pastatytą namą prie anksčiau sukurtos infrastruktūros, jų savininkas neatlygintinai naudojasi svetimu daiktu ir taip apriboja inžinerinės infrastruktūros bendraturčių teises. Dėl to kyla pareiga naujai suformuoto sklypo savininkui, kuris prijungė sklype pastatytą namą prie inžinerinės infrastruktūros, kompensuoti dalį tokios infrastruktūros sukūrimo išlaidų.

Aptariamoje byloje LAT įtvirtino pagrindus, kuriems esant atsiranda žemės sklypo savininko, nesančio gyvenamųjų namų savininkų bendrijos nariu, pareiga mokėti atitinkamus mokesčius bendrijai, t. y. 1) buvimas tam tikrų nuosavybės objektų bendraturčiu arba 2) naudojimąsi kitiems asmenims priklausančiais nuosavybės teisės objektais.

Visa tai reiškia, jog tam, kad žemės sklypo savininkui atsirastų pareiga mokėti bendrijos nustatytus mokesčius neturi reikšmės tai, ar asmuo turi ant žemės sklypo pastatytą pastatą. Pavyzdžiui, jeigu žemės sklypo savininkas naudojasi bendrojo naudojimo keliu, tai gali būti reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą, ar žemės sklypo savininkui neatsiranda pareigos prisidėti prie kelio priežiūros ir jo išlaikymo išlaidų. Taigi, visais atvejais reikalinga vertinti, ar yra bent vienas iš LAT nustatytų pagrindų. Jeigu žemės sklypo savininkui nepriklauso jokie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai ar jis nesinaudoja kitiems asmenims priklausančiais nuosavybės teisės objektais, pareiga mokėti bendrijai negali atsirasti, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo.

Svarbu paminėti, kad LAT dar 2013 m. buvo pasisakęs dėl pareigos mokėti atitinkamus mokesčius bendrijai, tačiau tuo metu ir vėliau suformuotoje teismų praktikoje aiškūs pagrindai, kuriems esant žemės sklypų savininkai turi pareigą mokėti atitinkamus mokesčius bendrijai, nebuvo įtvirtinti. Dėl šios priežasties neretai pasitaikydavo situacijų, kai besikreipiantys į teismą asmenys ar bylas nagrinėjantys teismai skirtingai vertindavo byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes. Todėl nekyla abejonių, kad aptariama byla reikšminga ir ji įneš didesnio aiškumo nagrinėjant bylas dėl žemės sklypų savininkų pareigos mokėti mokesčius gyvenamųjų namų savininkų bendrijai Lietuvos teismuose.