Bylos
2015 liepos 02 d.
Teismas neįžiūrėjo viešosios tvarkos pažeidimo asmeniniame konflikte
Atkurtos Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės doktrinoje kritikuotas paveldėto 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje įtvirtinto chuliganizmo sudėtis, nes „...įvairių nusikaltimų požymių suliejimas praktikoje chuliganizmą leidžia laikyti kaip tam tikrą baudžiamosios teisės „kanalizaciją“, su kurios pagalba visus atvejus, kai nusikaltimo sudėties požymių visumos neįmanoma tiksliai nustatyti, pripažinti chuliganizmu ir asmenis tinkamai nubausti“ (Baudžiamoji teisė, Specialioji dalis, 2 knyga).
Naujojo, nuo 2003 m. įsigaliojusio Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, įtvirtinta viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis, aiškiai atribojant įvairias (baustinas ir ne) veikas nuo visuomeninės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Deja, praktikoje nemažai veikų prieštaraujančių moralei ar neatitinkančių kitų BK sudėčių, inertiškai kvalifikuotos kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. nuosprendyje pateikė išaiškinimą dėl viešosios tvarkos apsaugos kriminalinės justicijos įrankiais – „Valstybės nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina, kad visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių-kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais – baudžiamosios teisės priemonėmis.“.