Bylos

2021 gegužės 24 d.

Apie skolos raštelio nuginčijimą garso įrašu ir kokios teisinės pasekmės laukia, jei notariškai nepatvirtintas vekselis virš 3000 Eur?

Šiuo atveju ieškovai nurodė, kad atsakovas nėra grąžinęs visos skolos, o atsakovas teigė ne tik sumokėjęs visą skolą, bet ir permokėjęs. Atsakovas neigė, kad tarp šalių pasirašant skolos lapelius buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl palūkanų, nurodė, kad šalys susitarė, kad atsakovas kas mėnesį mokės pagal kiekvieną skolos raštelį nustatytas tikslias sumas iki skolų padengimo. Atsakovas nurodė, kadtarp šalių pasirašyti skolos rašteliai yra negaliojantys, nes neatitinka įstatymo nustatytos notarinės sandorio formos. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pinigai atsakovui buvo realiai perduoti, todėl turėjo būti nustatyta, kokią dalį iš ieškovų gautų piniginių lėšų atsakovas ieškovams yra grąžinęs.

Atsakovas siekdamas nuginčyti skolos raštelius ir įrodyti skolos grąžinimo faktą pateikė kavinėje tarp šalių vykusio pokalbio garso įrašą, kuris buvo patvirtintas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tačiau garso įrašas kaip įrodymas nebuvo pakankamas, kad skolos rašteliai būtų nuginčyti.

Atsakovo pateiktas garso įrašas buvo laikomas leistinu įrodymu, nors ir buvo padarytas be ieškovų sutikimo, kadangi šioje byloje nebuvo ginčo, jog įraše kalba ieškovai ir atsakovas, o Ieškovai neneigė pokalbio su atsakovu fakto. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu šalių pokalbis užprotokoluotas buvo ne visiškai teisingai, o pokalbio metu atsakovo žodžiu atliekami skaičiavimai ir detalizuotos ieškovams sumokėtos sumos, atsižvelgiant į ieškovų pripažinimą, kad atsakovas jiems bendrai yra sumokėjęs tam tikrą sumą palūkanų, nelaikytini įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas yra grąžinęs visą skolą.

Šioje byloje Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai tiesiogiai nepatvirtino, jog atsakovas ieškovams buvo sumokėjęs visą skolą ir net permokėjęs, o kitų aplinkybių iš garso įrašo, kurios neginčijimai patvirtintų, kad ieškovams buvo sumokėta visa skola ir buvo susidariusi permoka, negalima nustatyti. Byloje pažymėta, kad atsakovas yra verslininkas, kuris ne pirmą kartą skolinasi pinigus, t. y. paskolos teisiniai santykiai jam nėra naujas ir neįprastas dalykas. Todėl pinigų grąžinimo grynaisiais pinigais neįforminimas pakvitavimais negali būti vertinamas kaip protingo ir apdairaus asmens standartą atitinkantis elgesys. Atsakovo pateiktos metinės pajamų deklaracijos ir vekseliai, kuriais atsakovas pinigus pasiskolino iš šeimos narių, neįrodė, kad atsakovas ieškovams yra sumokėjęs visą skolą ir sumokėjo beveik dvigubai daugiau nei pasiskolino. Dėl šios priežasties Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad rašytiniai įrodymai nepatvirtina pinigų grąžinimo fakto.

Atsakovas dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, tačiau Šiaulių apygardos teismas (toliau – Apeliacinis teismas) įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes nusprendė apeliacinio skundo netenkinti ir Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis teismas nurodė, kad garso įrašas nepanaikina abejonės, kad ieškovai galėjo nesuprasti atsakovo atliekamų skaičiavimų. Vien iš atsakovo pateikto garso įrašo negalima spręsti, kad mokėjimai buvo reguliarūs, kad atsakovas yra visiškai įvykdęs savo prievoles.

Šioje byloje priimtas teismo sprendimas nestebina. Įvertinus nuosekliai suformuotą teismų praktiką matyti, kad garso įrašas gali būti svariu įrodymu byloje siekiant nuginčyti skolos raštelį ar įrodyti kitas su tuo susijusias aplinkybes, tačiau garso įrašo turinys turi būti pakankamai aiškus ir nedviprasmiškas. Aptariant mokamas (sumokėtas) pinigų sumas, skaičiavimus iš garso įrašo turi būti aišku, apie kokias pinigų sumas (skaičiavimus) eina kalba, jie turi būti suprantami ir turi būti aišku, jog skaičiavimai ir kitos aplinkybės kitai šaliai yra suprantamos. Garso įraše turi būti lengva atskirti pokalbyje dalyvaujančių asmenų balsus. Be to, vertinant garso įrašą remiamasi CK 6.193 str. įtvirtinta taisykle dėl sutarčių aiškinimo, jog pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties aiškinimu. Todėl ir vertinant garso įrašą ši taisyklė negali būti paneigiama, nes girdimo tiesioginio pokalbio negalima vertinti tik teismukai.

Teismai vadovaudamiesi konkrečia bylos nagrinėjimo medžiaga vertina garso įrašą, todėl tiksliai pasakyti, ar garso įrašas bus svarus įrodymas leidžiantis nuginčyti skolos raštelį yra sudėtinga. Dėl to rekomenduotina, turėti ir kitų įrodymų, kurie leistų pagrįsti bylai reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Civilinio kodekso ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų pakeitimai. Pakeitimai susiję su tuo, kad tam tikrus sandorius, kurie anksčiau buvo sudaromi paprasta rašytine forma privalo tvirtinti notaras.

Paskolos sutartys iki 600 eurų sudaromos bet kokia forma, nuo 600 iki 3 000 Eur – rašytine forma (ranka pasirašytas ir parašais patvirtintas skolos raštelis), o jei suma didesnė nei 3 000 Eur – notarine forma. Notarinė forma taikoma tik sutartims, pagal kurias perduodami grynieji pinigai. Jei sutartyje numatyta, jog pinigai pervedami bankiniu pavedimu ar kitu būdu, išskyrus grynuosius pinigus, tokiai paskolos sutarčiai, kai suma didesnė nei 3 000 Eur, taikomi tik rašytinės formos reikalavimai.

Vekselis turi būti notarinės formos, kai jo suma yra didesnė nei 3 000 Eur, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Vekseliai, kurių suma didesnė nei 3000 Eur ir kurie nėra patvirtinti notaro teismo pripažįstami negaliojančiais. Tačiau tai nereiškia, jog yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, tai esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą ir skolininkui perduotą pinigų sumą susigrąžinti.

Tam, kad vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Būtent kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad vekselis buvo išduotas būtent sudarytos paskolos sutarties pagrindu. To neįrodžius bus laikoma, kad pareikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumas nebuvo įrodytas ir dėl to skola nebus priteista.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienas asmuo prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Jeigu asmuo to nepadaro, laikoma, kad jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai bei, veikdamas tokiu būdu, pats prisiima savo veiksmų neigiamas pasekmes.