Teisininkai ir statybų inspektoriai pripažįsta, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį, Civilinio kodekso 4.103 straipsnį vienintelis vadinamosios savavališkos statybos šalinimo būdas – griovimas. Ir šiuo atveju nėra svarbus pažeidimo pobūdis, žalos mastas.

Į KT kreipiasi teismai, nagrinėjantys tiek privačių asmenų, tiek įmonių savavališkų statybų atvejus. Dėl pažeidimų nugriauti statinius gresia privatiems namams, pramogų objektams, viešbučiams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar vasarą ragino keisti Statybos įstatymą ir aiškiai nustatyti, kada savavališka statyba gali būti įteisinta ir kada neišvengiama griovimo sankcija, o Seimas iki šiol dar nesusitaria. Prezidentė nuo to laiko šiuo klausimu taip pat pernelyg nesidomėjo. Planuojama, kad naujos pataisos Seime galėtų būti svarstomos šį pavasarį.

Jurbarko nelegalas

Viena iš KT išaiškinimo laukiančių įmonių – Tauragėje ir Jurbarke kėglines valdanti UAB „Bacas“. Šios įmonės akcininkas Giedrius Baciuška pasakoja, kad pirmiausia jo šeima atidarė kėglinę Tauragėje. Verslui pasiteisinus, nuspręsta plėsti šeimos verslą ir atidaryti kėglinę Jurbarke. Ponas Baciuška iš privataus asmens 2006 m. įsigijo komercinės paskirties sklypą Jurbarko centre. Pagal detalųjį planą šiame sklype buvo numatyta statyti 2 aukštų komercinės paskirties objektą.

Tuo pačiu metu p. Baciuška pradėjo derėtis su tuometiniu Vilniaus banku (dabar SEB) dėl patalpų nuomos tame pačiame kėglinės pastate.

„Pasirašėme su banku preliminarią sutartį, turėjome jam įrengti patalpas pagal visus jų reikalavimus. Statybų metu keitėme detalųjį planą, taisėme projektą. Gavau visus leidimus. Iš esmės apie pažeidimus sužinojau, kai nepatenkinta kaimynė ėmė rašyti skundus“, – pasakoja verslininkas.

Po kelerių metų bylinėjimosi teismas pripažino, kad Jurbarko savivaldybės darbuotojai laimino projektus, statybos leidimus, kuriuose numatomas didesnis pastato aukštingumas ir užstatymo intensyvumas, nei leidžia detalusis planas.

Neoficialiai teigiama, kad Jurbarko savivaldybė užmerkė akis prieš pažeidimus, mat verslininko tėvas Sigitas Baciuška tuo metu ėjo Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo pareigas.

Oficialiai Jurbarko teismas, nagrinėdamas kėglinės statybos pažeidimus, atsidūrė aklavietėje, mat šiuo atveju buvo statoma gavus visus leidimus, tačiau statybų inspektoriai nustatė, kad dalis pastato pastatyta nesilaikant detaliajame plane numatytų reikalavimų. Be to, kėglinės statyba nepatenkinta ir greta šio pastato įsikūrusi Jurbarko gyventoja.

„Problema yra ta, kad teismas nežino, kaip pasielgti, nes statyba yra legali – nė vienos plytos nepadėjau be leidimo“, – sako p. Baciuška.

Bausmė per griežta

Jurbarko apylinkės teismo nuomone, sprendimas šalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nugriauti kėglinės pastato dalį, yra pernelyg griežtas, palyginti su padarytu nusižengimu. Mat po tokio šalinimo pastatas tiesiog sugriūtų. Byla sustabdyta, kol savo poziciją išdėstys KT.

Ričardas Juška, Jurbarko meras, VŽ teigia, kad kėglinė reikalinga jurbarkiškiams, tad ją nugriauti būtų labiau žalinga nei naudinga miesto bendruomenei. Jis pripažįsta, kad Jurbarko taryba laimino kėglinės statybą pernelyg nesigilindama į aukštingumo ir užstatymo intensyvumo rodiklius.

„Kelis kartus rajono taryba svarstė šias statybas, ji kelis kartus leido koreguoti detalųjį planą. O tai rodo, kad miesto politikų požiūriu toks pastatas reikalingas. Jei ne tie kaimynės skundai, nebūtų išaiškėjusi ir mūsų darbuotojų nekompetencija“, – aiškina meras ir neslepia, kad politikai pirmiausia džiaugėsi milijoninėmis investicijomis, esą tik paskui susivokė, kad statoma nesilaikant atitinkamų reikalavimų.

„Keli skaičiukai detaliajame plane atvedė prie dabartinės sumaišties“, – sako jis ir kategoriškai nesutinka, kad taryba ir atsakingi savivaldybės darbuotojai atlaidžiai vertino kėglinės statybų pažeidimus dėl to, kad p. Baciuškos tėvas eina aukštas pareigas.

Ponas Baciuška savo ruožtu pasakoja, kad nuostolingai veikiančią kėglinę bylinėjimasis stumia į dar didesnę duobę.

„Kiekviena diena mums kainuoja, keturi posėdžiai su advokatu atsieina apie 7.000 Lt. SEB bankas patalpas nuomojosi tik metus. Dabar ieškome naujų nuomininkų. Paimtas 1 mln. Lt kreditas šioms statyboms, antra tiek įdėta savų lėšų. Kėglinė įdėtų investicijų neatpirks, o išnuomoti patalpas šiuo metu iš tiesų sunku“, – p. Baciuška abejoja, ar po šios bylos jis dar imsiąsis statybų.

„Dabar atrodo, kad daugiau niekada nieko nestatysiu, nes darant sąmatą reikia numatyti ir papildomas išlaidas kaimynams pastatyti naujus namus, stogus uždengti ir panašiai. Niekada visi aplinkui nebus patenkinti, o vieno žmogaus interesai bus aukščiau nei padarytos investicijos, sukurtos darbo vietos ar sutvarkyta miesto infrastruktūra“, – apgailestauja verslininkas.

Įstatymo migloje

Teisininkas Dovydas Cvetkovas įsitikinęs, kad KT pripažins Statybos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatas, prieštaraujančias Konstitucijai.

„Gyvename teisinėje valstybėje, todėl turi būti užtikrintas teisingumo vykdymas. Teismas turi turėti galimybę individualizuoti bausmes. Kalbant apie savavališkų statybų šalinimo būdus šiuo metu vienintelė sankcija – pastatą nugriauti, nesvarbu, ar kalbama apie verslininko savavališkai pastatytas dvarą Labanoro girioje ar bažnyčios pastatytą varpinę“, – aiškina p. Cvetkovas. Jo teigimu, didžiausia problema yra ta, kad pagal dabartinius įstatymus teismų sprendimui neturi įtakos pažeidimo pobūdis, padaryta žala.

„Aptakūs žodžiai „pašalinti pažeidimus“ skleidžia tik miglą, kaip tie pažeidimai turi būti šalinami – lieka neaišku“, – dėsto teisininkas.

Laura Nalivaikienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininkė, pripažįsta, kad Statybos įstatymas nėra tobulas.

„Remiantis dabar galiojančiais teisės aktais, jokie kiti sprendimai, išskyrus pastato nugriovimą, negali būti priimami. Neturime teisės taikyti protingumo principo, todėl kartais statinių nugriovimas atrodo keistas sprendimas. KT išaiškinimas labai laukiamas, nes įdomu sužinoti, ar teisėta yra nepalikti galimybės teismui nuspręsti, ką daryti su neteisėtai pastatytu statiniu“, – kalba ji.

Ponas Cvetkovas pažymi, kad dalis savavališkų statybų vykdoma turint visus atsakingų institucijų leidimus.

„Logika diktuoja, kad tokiais atvejais valstybę derėtų paduoti į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo, nes valstybė yra atsakinga už jos tarnautojų sprendimus ir klaidas“, – svarsto teisininkas.

Klaidą įvertins pinigais

Praėjusią vasarą šalies vadovė vetavo Seimo siūlomas Statybos įstatymo pataisas. Prezidentės suburtos darbo grupės siūlymai iki šiol klajoja Seime. Šiandien planuojamas bendras Seimo Aplinkos ir Teisės komitetų posėdis, kuriame paaiškėtų politikų pozicija dėl planuojamų savavališkos statybos šalinimo būdų.

Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas, sako, kad parlamentui ypač sunku taip nustatyti savavališkų statybų šalinimo būdus, kad nė viena suinteresuota pusė nereikštų pretenzijų. Viena vertus, masinis griovimas niekam nėra naudingas, kita vertus – akivaizdus įstatymų nesilaikymas turėtų būti baudžiamas griežčiausiomis bausmėmis.

Ponia Nalivaikienė, prezidentės sudarytos darbo grupės narė, pasakoja, kad vienas iš siūlymų – vadinamoji savavališkų statybų įteisinimo įmoka. Jeigu pastatas statomas nepasirūpinus reikiamais dokumentais, užfiksavus tokį faktą būtų surašomas savavališkos statybos aktas. Statytojui turi būti suteikta galimybė gauti statybos leidimą (jeigu tokia statyba konkrečiame žemės sklype yra galima), sumokėti už dokumentų tvarkymą ir minėtą įmoką už savavališką statybą.

„Įmokos dydis siūlomas toks, kokiai sumai įvertinami savavališkai atlikti darbai, įskaičiuojant ir sunaudotų medžiagų įsigijimo kainą. Tad jeigu būna įrengti tik pamatai, įmokos dydis lygus jų vertei. O jeigu spėjama pastatyti ir sienas – tuomet įmoka smarkiai padidėja“, – sako p. Nalivaikienė. Anot jos, toks saugiklis būtų pakankamas. Taip pat specialistė pabrėžia, kad bus taikoma administracinė atsakomybė ir, jeigu tokia atsirastų, – baudžiamoji atsakomybė. Pastarosios taikyti nevertėtų, jeigu statybos nepadaro didelės žalos aplinkai ir nekelia jai grėsmės. Baudžiamoji atsakomybė galėtų būti taikoma už suniokojimą išimtinai saugomų kultūros paveldo objektų, saugomų teritorijų.

Ponas Šimėnas pažymi, kad parlamentui įmokų įvedimas kelia abejonių.

„Jei už pažeidimus bus galima atsipirkti, ar tai reiškia, kad turtingieji klaidas „išsipirks“, o nepasiturintis kaimo žmogus neturės galimybės pasitaisyti“, – svarsto jis.

Mažiau kontrolės

Pasak p. Nalivaikienės, svarstytina galimybė atsisakyti nuolatinės statybos komisijos. Šiuo metu visa atsakomybė tenka valstybės institucijoms, derinančioms techninį projektą, ir savivaldybei, kuri išduoda statybos leidimus. Reikėtų keisti esamą tvarką ir atsisakyti noro visur ir visada viską kontroliuoti. Reikėtų liberalesnės tvarkos išduodant statybos leidimus – mažiau valstybės institucijų parašų, o daugiau atsakomybės numatyti statytojui ir jo pasamdytai komandai, padedančiai statyti statinį.

„Vienu šūviu būtų galima nušauti du zuikius. Atsirastų galimybė pradėti statybos darbus be nepagrįstai ilgos parašų rinkimo procedūros, taip pat sumažėtų korupcija, nes nebūtų ką patepti. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad tokia liberalesnė tvarka gali būti įgyvendinta tik su sąlyga, kad statybos valstybinė priežiūra bus labai sustiprinta“, – aiškina VTPSI viršininkė.

Tačiau statytojai nepatenkinti siūlymais taikyti baudas būtent jiems, juolab kad iki šiol valdininkai nėra baudžiami už parašus, leidžiančius vadinamąsias savavališkas statybas.

Vienas iš siūlymų buvo už statinio projekto, parengto pažeidžiant esminius statinio reikalavimus ar bent vieną iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų (teritorijos naudojimo būdas, leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas, intensyvumas), pateikimą statytojui (užsakovui) tvirtinti skirti baudą statinio projektuotojams nuo 25.000 Lt iki 50.000 Lt. Už minėtus pažeidimus projektuotojai gali netekti teisės projektuoti statinius nuo 1 iki 3 metų. Jei minėtus pažeidimus padaro ir statybų rangovai, jiems taip pat skiriamos tokio paties dydžio baudos.