Publikacijos
2013 vasario 26 d.
Pirmieji skolų kratysis ūkininkas ir mokytoja
Dalis skolininkų su nekantrumu laukia pirmosios kalendorinio pavasario dienos ir ketina iškart paskelbti apie savo nemokumą. Kovo 1-ąją Lietuvoje įsigalios Fizinių asmenų bankroto įstatymas.
„Lietuvos ryto” žiniomis, pirmieji mūsų šalyje gali bankrutuoti mokytoja ir ūkininkas. Sąraše yra ir kitų profesijų atstovų.
Bankrutuoti Lietuvoje siekia ir užsienio šalyse gyvenantys tautiečiai. Dažniausiai tai ekonominės krizės aukos. Pasiėmę milžiniškas paskolas verslui ar būstui, bet praradę darbą jie išvyko svetur, o skolos liko.
Didelių skolų prislėgti Lietuvos piliečiai jau iš anksto pradėjo minti teisininkų kontorų slenkstį.
Nugramzdino gamtos pokštas
„Su dabartine skola tiesiog nėra prasmės toliau gyventi”, – „Lietuvos rytui” liūdnai prisipažino Mažeikių rajone ūkininkaujantis 34 metų Alvydas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama.
Greičiausiai jis bus pirmasis Lietuvoje fiziškai bankrutavęs žmogus.
Vyriškis su advokatais jau parengė visus reikiamus dokumentus ir laukia kovo 1-osios. Alvydą skelbti bankrotą privertė gamtos pokštas.
2008–2009 metais po liūčių pražuvo beveik visas jo derlius.
Ūkininkas buvo pasiėmęs daugiau nei milijono litų paskolą moderniai fermai statyti.
Jis vylėsi pradėti pienininkystės verslą, planavo, kad paskolą pavyks dengti iš pajamų už derlių.
Tačiau pražuvus derliui Alvydas negalėjo tvarkingai mokėti įmokų.
„Paskendau skolose kaip tas derlius lietuje”, – vaizdingai palygino ūkininkas.
Žemdirbys nesibaimina, kad Lietuvoje bus vienas pirmųjų žmonių, paskelbtų nemokiu.
„Blogiau kaip dabar tikrai nebus”, – numojo ranka vyras. Dalis artimųjų palaikė jo sprendimą bankrutuoti, bet buvo ir nepritariančių.
Liko su milijonu litų skolų
Stambus rajono ūkininkas turėjo daug žemės, technikos, gyvulių. Beveik viską pirko už paskolas. Bet buvo priverstas su viskuo atsisveikinti.
„Bankai dar metus laukė, bet po to viską atsiėmė, išardė ir pardavė.
Likau be turto ir su milijono litų skola”, – kalbėjo Alvydas.
Bankai nesutiko atidėti paskolos mokėjimo arba bent išdėlioti sumas pagal grafiką.
Todėl sutartis su skolininku buvo nutraukta, o visas jo turtas areštuotas.
Galiausiai viskas buvo parduota iš varžytynių, bet gauta suma padengė tik dalį skolų.
Žvalgėsi ir į Latviją
Alvydas įsitikinęs, jog kurį laiką verta pakentėti, kad po to galėtum pradėti gyvenimą iš naujo.
Pagal kovo 1-ąją įsigaliosiantį Fizinių asmenų bankroto įstatymą, penkerius metus iš ūkininko kas mėnesį bus atimama trečdalis pajamų.
Šie pinigai keliaus kreditoriams ir taip bent iš dalies dengs milijono litų skolą.
Tačiau, pavyzdžiui, Latvijoje bankrutavusiam žmogui tenka mokėti ne penkerius, o trejus metus.
„Ir aš svarsčiau apie bankrotą Latvijoje, tačiau vis dėlto nutariau palaukti momento, kai tai bus galima padaryti Lietuvoje”, – sakė Mažeikių rajono gyventojas.
Alvydas tikino daugiau niekada nesikreipsiantis į bankus paskolų. Ūkį plės tik iš to, ką uždirbs.
Mokytoja prarado butą
Klaipėdoje gyvenanti mokytoja irgi bus viena pirmųjų, kuriai paskelbtas bankrotas.
Dar prieš ekonominę krizę ji nusprendė įsigyti butą. Nors kainos buvo aukštos, ji ryžosi kreiptis į banką paskolos.
Užslinkus sunkmečiui pedagogės pajamos smarkiai smuko.
Be to, gimė vaikas, todėl moteriai tapo vis sunkiau mokėti paskolos įmokas. O turimo buto vertė gerokai krito.
Kiek padelsęs bankas nusprendė nutraukti sutartį su mokytoja, nepaisydamas to, kad ji turi mažametį vaiką.
Galiausiai butas buvo parduotas iš varžytynių už perpus mažesnę sumą, nei moteris pirko.
Praradusi turtą pedagogė dar liko skolinga pusę sumos, todėl dabar antstolis nurašo didžiąją dalį jos gaunamų pajamų.
Neįmanoma oriai gyventi
Klaipėdietei bankrutuoti padedantis advokatas Gediminas Žlioba sakė, kad ši istorija yra tipiška.
Dėl panašių priežasčių lietuviai iki šiol bankrutuodavo svetur, dažniausiai Latvijoje ir Didžiojoje Britanijoje, o dabar tai galės padaryti ir savo šalyje.
„Kitos išeities mano klientė neturi, jai neliko motyvo dirbti, stengtis. Antstoliui nurašant dalį gaunamų pinigų, jai tiesiog neįmanoma oriai gyventi”, – kalbėjo G.Žlioba.
Šis advokatas tvirtino sulaukiantis vis daugiau gyventojų prašymų pradėti bankroto procedūrą.
Kaunietis dalijasi patirtimi
Dešimčių milijonų litų skolų Latvijoje nusikratęs kaunietis Gytis Januška šiuo metu irgi konsultuoja tautiečius fizinio bankroto klausimais.
Jis prognozuoja, kad skolininkai plūstelės po kovo 1-osios.
„Niekas nenori būti pirmas. Dauguma nori palaukti, pažiūrėti, kaip realiai tai veikia”, – kalbėjo vyriškis, pirmasis iš lietuvių bankrutavęs kaimyninėje šalyje.
Mūsų šalyje įsigaliosiantis įstatymas bus ne toks patrauklus, kaip veikiantis Latvijoje.
Ten iki šiol bankrutavo kelios dešimtys Lietuvos gyventojų.
„Pavyzdžiui, Latvijoje bankrutavęs asmuo dalį pajamų kreditoriui moka trejus metus, o Lietuvoje – penkerius. Ir įnašai pas mus turėtų būti didesni”, – sakė G.Januška.
Jis neatmetė, kad daugelis skolų prislėgtų lietuvių ir toliau trauks pas kaimynus.
Gali bankrutuoti tūkstančiai
Vis dėlto abejojama, ar lietuviai iš karto pradės masiškai bankrutuoti, kaip nutiko Latvijoje.
Ten kas mėnesį į norinčių bankrutuoti eilę stoja iki 100 žmonių, o per metus bankrutuoja maždaug tūkstantis. Jų sąrašas yra viešai prieinamas internete esančioje duomenų bazėje.
„Manau, kad paraiškų ir bylų pirmaisiais metais Lietuvoje bus iki tūkstančio.
Viskas priklauso ir nuo to, kaip teismai tenkins prašymus iškelti bankrotą”, – kalbėjo advokatas G.Žlioba.
Asmeninės kredito istorijos sistema „Manocreditinfo.lt” apskaičiavo, kad teoriškai fizinių asmenų bankrotu Lietuvoje galėtų pasinaudoti daugiau nei 12 tūkstančių šalies žmonių.
Šių asmenų pradelstos skolos viršija 25 tūkstančius litų. Lietuvoje žmogus galės bankrutuoti, jei jo įsipareigojimų suma viršija 20 tūkstančių litų.
„Vis dėlto kiekvienam skolų turinčiam žmogui bankrutuoti tikrai neapsimoka.
Šio teisinio mechanizmo tikslas – atkurti fizinio asmens mokumą, o ne padėti jam išvengti prisiimtų įsipareigojimų”, – aiškino Andrius Bogdanovičius.
Jis – kreditų biuro „Creditinfo”, kuris valdo ir gyventojams skirtą sistemą „Manocreditinfo.lt”, generalinis direktorius.
Tarp visų Lietuvos gyventojų, kurie galėtų pasinaudoti asmens bankrotu, daugiau kaip 3 tūkstančiai yra esami ar buvę įmonių akcininkai, valdybos nariai arba direktoriai.
Tikėtina, kad jų skolos taip išaugo žlugus verslui.
Galės ir toliau užsiimti verslu
* Kovo 1-ąją Lietuvoje įsigaliosiantis įstatymas numato galimybę fiziniam asmeniui, kuris negali atsiskaityti su kreditoriais, atleisti jį nuo likusių skolų mokėjimo padedant jam išvengti skurdo.
* Bankroto procesas vyktų teisme, o žmogaus lėšas ir turtą valdytų bankroto administratorius. Įsipareigojimų suma turi viršyti 20 tūkstančių litų.
* Norėdamas pateikti pareiškimą teismui gyventojas turės ne vėliau kaip prieš mėnesį apie tai raštu pranešti visiems savo kreditoriams.
* Be to, turės būti parengtas planas, kaip atkurti žmogaus mokumą, o šiam planui turės pritarti teismas ir kreditoriai. Tačiau jei kreditoriai nepagrįstai nepritars planui, teismas galės tvirtinti planą ir be jų sutikimo.
* Bankrutuojantis fizinis asmuo galės verstis ūkine-komercine ar ūkininko veikla, jei tai bus numatyta plane.
* Bankroto metu nuo visų skolų žmogus bus atleidžiamas, tačiau nebus galima išvengti alimentų mokėjimo. Taip pat nebus nurašomos skolos, susidariusios dėl padarytos žalos kitam asmeniui.
* Pavyzdžiui, 100 tūkstančių litų skolą turintis ir minimalų atlyginimą gaunantis žmogus, paskelbus bankrotą, turės iki penkerių metų mokėti trečdalį pajamų.
* Taigi teoriškai per metus jis turėtų sumokėti beveik 4 tūkstančius litų, o per penkerius – kone 20 tūkstančių litų. Likusi skola bus nurašyta.
* Bedarbiams, gaunantiems pašalpą, nenustatyta jokių išimčių. Bet teismas gali atsižvelgti į žmogaus pajamas ir nustatyti mažesnes mėnesio įmokas.
* Kiekvienu konkrečiu atveju dėl įmokų dydžio ir termino spręs kreditoriai bei teismas.
* Pagal įstatymą antrą kartą bankrutuoti fizinis asmuo galės ne anksčiau kaip po 10 metų po pirmojo proceso.
Lietuvos Ryto korespondentas
Bankrutuoti Lietuvoje siekia ir užsienio šalyse gyvenantys tautiečiai. Dažniausiai tai ekonominės krizės aukos. Pasiėmę milžiniškas paskolas verslui ar būstui, bet praradę darbą jie išvyko svetur, o skolos liko.
Didelių skolų prislėgti Lietuvos piliečiai jau iš anksto pradėjo minti teisininkų kontorų slenkstį.
Nugramzdino gamtos pokštas
„Su dabartine skola tiesiog nėra prasmės toliau gyventi”, – „Lietuvos rytui” liūdnai prisipažino Mažeikių rajone ūkininkaujantis 34 metų Alvydas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama.
Greičiausiai jis bus pirmasis Lietuvoje fiziškai bankrutavęs žmogus.
Vyriškis su advokatais jau parengė visus reikiamus dokumentus ir laukia kovo 1-osios. Alvydą skelbti bankrotą privertė gamtos pokštas.
2008–2009 metais po liūčių pražuvo beveik visas jo derlius.
Ūkininkas buvo pasiėmęs daugiau nei milijono litų paskolą moderniai fermai statyti.
Jis vylėsi pradėti pienininkystės verslą, planavo, kad paskolą pavyks dengti iš pajamų už derlių.
Tačiau pražuvus derliui Alvydas negalėjo tvarkingai mokėti įmokų.
„Paskendau skolose kaip tas derlius lietuje”, – vaizdingai palygino ūkininkas.
Žemdirbys nesibaimina, kad Lietuvoje bus vienas pirmųjų žmonių, paskelbtų nemokiu.
„Blogiau kaip dabar tikrai nebus”, – numojo ranka vyras. Dalis artimųjų palaikė jo sprendimą bankrutuoti, bet buvo ir nepritariančių.
Liko su milijonu litų skolų
Stambus rajono ūkininkas turėjo daug žemės, technikos, gyvulių. Beveik viską pirko už paskolas. Bet buvo priverstas su viskuo atsisveikinti.
„Bankai dar metus laukė, bet po to viską atsiėmė, išardė ir pardavė.
Likau be turto ir su milijono litų skola”, – kalbėjo Alvydas.
Bankai nesutiko atidėti paskolos mokėjimo arba bent išdėlioti sumas pagal grafiką.
Todėl sutartis su skolininku buvo nutraukta, o visas jo turtas areštuotas.
Galiausiai viskas buvo parduota iš varžytynių, bet gauta suma padengė tik dalį skolų.
Žvalgėsi ir į Latviją
Alvydas įsitikinęs, jog kurį laiką verta pakentėti, kad po to galėtum pradėti gyvenimą iš naujo.
Pagal kovo 1-ąją įsigaliosiantį Fizinių asmenų bankroto įstatymą, penkerius metus iš ūkininko kas mėnesį bus atimama trečdalis pajamų.
Šie pinigai keliaus kreditoriams ir taip bent iš dalies dengs milijono litų skolą.
Tačiau, pavyzdžiui, Latvijoje bankrutavusiam žmogui tenka mokėti ne penkerius, o trejus metus.
„Ir aš svarsčiau apie bankrotą Latvijoje, tačiau vis dėlto nutariau palaukti momento, kai tai bus galima padaryti Lietuvoje”, – sakė Mažeikių rajono gyventojas.
Alvydas tikino daugiau niekada nesikreipsiantis į bankus paskolų. Ūkį plės tik iš to, ką uždirbs.
Mokytoja prarado butą
Klaipėdoje gyvenanti mokytoja irgi bus viena pirmųjų, kuriai paskelbtas bankrotas.
Dar prieš ekonominę krizę ji nusprendė įsigyti butą. Nors kainos buvo aukštos, ji ryžosi kreiptis į banką paskolos.
Užslinkus sunkmečiui pedagogės pajamos smarkiai smuko.
Be to, gimė vaikas, todėl moteriai tapo vis sunkiau mokėti paskolos įmokas. O turimo buto vertė gerokai krito.
Kiek padelsęs bankas nusprendė nutraukti sutartį su mokytoja, nepaisydamas to, kad ji turi mažametį vaiką.
Galiausiai butas buvo parduotas iš varžytynių už perpus mažesnę sumą, nei moteris pirko.
Praradusi turtą pedagogė dar liko skolinga pusę sumos, todėl dabar antstolis nurašo didžiąją dalį jos gaunamų pajamų.
Neįmanoma oriai gyventi
Klaipėdietei bankrutuoti padedantis advokatas Gediminas Žlioba sakė, kad ši istorija yra tipiška.
Dėl panašių priežasčių lietuviai iki šiol bankrutuodavo svetur, dažniausiai Latvijoje ir Didžiojoje Britanijoje, o dabar tai galės padaryti ir savo šalyje.
„Kitos išeities mano klientė neturi, jai neliko motyvo dirbti, stengtis. Antstoliui nurašant dalį gaunamų pinigų, jai tiesiog neįmanoma oriai gyventi”, – kalbėjo G.Žlioba.
Šis advokatas tvirtino sulaukiantis vis daugiau gyventojų prašymų pradėti bankroto procedūrą.
Kaunietis dalijasi patirtimi
Dešimčių milijonų litų skolų Latvijoje nusikratęs kaunietis Gytis Januška šiuo metu irgi konsultuoja tautiečius fizinio bankroto klausimais.
Jis prognozuoja, kad skolininkai plūstelės po kovo 1-osios.
„Niekas nenori būti pirmas. Dauguma nori palaukti, pažiūrėti, kaip realiai tai veikia”, – kalbėjo vyriškis, pirmasis iš lietuvių bankrutavęs kaimyninėje šalyje.
Mūsų šalyje įsigaliosiantis įstatymas bus ne toks patrauklus, kaip veikiantis Latvijoje.
Ten iki šiol bankrutavo kelios dešimtys Lietuvos gyventojų.
„Pavyzdžiui, Latvijoje bankrutavęs asmuo dalį pajamų kreditoriui moka trejus metus, o Lietuvoje – penkerius. Ir įnašai pas mus turėtų būti didesni”, – sakė G.Januška.
Jis neatmetė, kad daugelis skolų prislėgtų lietuvių ir toliau trauks pas kaimynus.
Gali bankrutuoti tūkstančiai
Vis dėlto abejojama, ar lietuviai iš karto pradės masiškai bankrutuoti, kaip nutiko Latvijoje.
Ten kas mėnesį į norinčių bankrutuoti eilę stoja iki 100 žmonių, o per metus bankrutuoja maždaug tūkstantis. Jų sąrašas yra viešai prieinamas internete esančioje duomenų bazėje.
„Manau, kad paraiškų ir bylų pirmaisiais metais Lietuvoje bus iki tūkstančio.
Viskas priklauso ir nuo to, kaip teismai tenkins prašymus iškelti bankrotą”, – kalbėjo advokatas G.Žlioba.
Asmeninės kredito istorijos sistema „Manocreditinfo.lt” apskaičiavo, kad teoriškai fizinių asmenų bankrotu Lietuvoje galėtų pasinaudoti daugiau nei 12 tūkstančių šalies žmonių.
Šių asmenų pradelstos skolos viršija 25 tūkstančius litų. Lietuvoje žmogus galės bankrutuoti, jei jo įsipareigojimų suma viršija 20 tūkstančių litų.
„Vis dėlto kiekvienam skolų turinčiam žmogui bankrutuoti tikrai neapsimoka.
Šio teisinio mechanizmo tikslas – atkurti fizinio asmens mokumą, o ne padėti jam išvengti prisiimtų įsipareigojimų”, – aiškino Andrius Bogdanovičius.
Jis – kreditų biuro „Creditinfo”, kuris valdo ir gyventojams skirtą sistemą „Manocreditinfo.lt”, generalinis direktorius.
Tarp visų Lietuvos gyventojų, kurie galėtų pasinaudoti asmens bankrotu, daugiau kaip 3 tūkstančiai yra esami ar buvę įmonių akcininkai, valdybos nariai arba direktoriai.
Tikėtina, kad jų skolos taip išaugo žlugus verslui.
Galės ir toliau užsiimti verslu
* Kovo 1-ąją Lietuvoje įsigaliosiantis įstatymas numato galimybę fiziniam asmeniui, kuris negali atsiskaityti su kreditoriais, atleisti jį nuo likusių skolų mokėjimo padedant jam išvengti skurdo.
* Bankroto procesas vyktų teisme, o žmogaus lėšas ir turtą valdytų bankroto administratorius. Įsipareigojimų suma turi viršyti 20 tūkstančių litų.
* Norėdamas pateikti pareiškimą teismui gyventojas turės ne vėliau kaip prieš mėnesį apie tai raštu pranešti visiems savo kreditoriams.
* Be to, turės būti parengtas planas, kaip atkurti žmogaus mokumą, o šiam planui turės pritarti teismas ir kreditoriai. Tačiau jei kreditoriai nepagrįstai nepritars planui, teismas galės tvirtinti planą ir be jų sutikimo.
* Bankrutuojantis fizinis asmuo galės verstis ūkine-komercine ar ūkininko veikla, jei tai bus numatyta plane.
* Bankroto metu nuo visų skolų žmogus bus atleidžiamas, tačiau nebus galima išvengti alimentų mokėjimo. Taip pat nebus nurašomos skolos, susidariusios dėl padarytos žalos kitam asmeniui.
* Pavyzdžiui, 100 tūkstančių litų skolą turintis ir minimalų atlyginimą gaunantis žmogus, paskelbus bankrotą, turės iki penkerių metų mokėti trečdalį pajamų.
* Taigi teoriškai per metus jis turėtų sumokėti beveik 4 tūkstančius litų, o per penkerius – kone 20 tūkstančių litų. Likusi skola bus nurašyta.
* Bedarbiams, gaunantiems pašalpą, nenustatyta jokių išimčių. Bet teismas gali atsižvelgti į žmogaus pajamas ir nustatyti mažesnes mėnesio įmokas.
* Kiekvienu konkrečiu atveju dėl įmokų dydžio ir termino spręs kreditoriai bei teismas.
* Pagal įstatymą antrą kartą bankrutuoti fizinis asmuo galės ne anksčiau kaip po 10 metų po pirmojo proceso.
Lietuvos Ryto korespondentas
2013-02-26
Paskelbta iš www.lrytas.lt