„Netgi Klaipėdos miesto apylinkės teismas labai nesigilino į mūsų reikalus ir priėmė, mūsų nuomone, paviršutinišką sprendimą. Atrodo, bendrijų reikalai, nors jose ir vartomi milijonai, valdžios institucijoms yra nereikšmingi, antraeiliai“, - sakė „Respublikos“ kalbintas A.Tupikas.

2011 m. spalio 24 d. uostamiesčio apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė atmetė ieškovų A.Tupiko ir A.Čižausko skundą, kuriuo Klaipėdos gyventojai prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais DNSB „Selenos šviesa“ steigiamąjį susirinkimą ir jame priimtus sprendimus. Iš esmės tai reiškė 2010 m. gruodžio 25 d. įsteigtos bendrijos, kurios rankose dabar yra atsidūręs uostamiesčio Nidos g.13 ir Nidos g.15 daugiabučių valdymas, panaikinimą.

Antrajame daugiabutyje gyvena ir A.Tupikas su A.Čižausku.

Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas klaipėdiečių ieškinį atmetė. Dabar A.Tupikas ir A.Čižauskas rengia skundą aukštesniam Klaipėdos apygardos teismui. „Tikime, kad šis teismas tikrai atkreips dėmesį į esminius pažeidimus, kuriuos padarė „Selenos šviesos“ steigėjai, ir teisybė bus atkurta“, - dienraščiui sakė A.Čižauskas.

Prireikė darbo vietos

„Respublikos“ žurnalistui klaipėdiečiai tvirtino, kad nuo pat pradžių DNSB „Selenos šviesa“ steigimas buvo keistas, nelogiškas.

„Anksčiau mūsų daugiabutį Nidos g.15 prižiūrėjo namų administratorė „Marių valdos“. Dauguma gyventojų buvome patenkinti minėtos bendrovės priežiūra, jos taikomais įkainiais ir nieko keisti neketinome. Tačiau gretimame name,  Nidos g.13, atsirado grupė gyventojų, kurie nusprendė, kad būtina kurti daugiabučių namų savininkų bendriją“, - prisiminė A.Čižauskas.

Anot vyro, grupei ėmė vadovauti Nidos g.13 daugiabučio gyventoja Leokadija Butkevičienė. „Ji yra bedarbė ir agituodama už bendriją net nebandė slėpti, kad šios įsteigimas moteriai sukurtų darbo vietą. Žinojome, kad anksčiau Leokadija televizijoje yra šokusi pilvo šokius. Tai nėra joks blogis, tačiau žmogui vis tiek palieka tam tikrą antspaudą. Todėl į kaimynės pasiūlymus iš pradžių rimtai nežiūrėjome. Bet pasirodė, kad ji yra labai atkakli, savo tikslo nesirenkant priemonių siekianti moteris“, - pasakojo A.Čižauskas.

Jo tvirtinimu, netrukus buvo surengtas ir pirmas DNSB „Selenos šviesa“ neva steigėjų susirinkimas. Pagal oficialius dokumentus pirmąkart bendriją buvo pamėginta įsteigti 2010 m. lapkričio 9 d., tačiau to padaryti nepavyko. Mat iš 60-ies daugiabučio Nidos g.15 savininkų susirinkime dalyvavo vos septyni, o būtina, kad jų būtų bent pusė.

Po mėnesio buvo surengtas antras susirinkimas. „Turime pagrindo manyti, kad jam L.Butkevičienė su savo šalininkais pasirengė kur kas geriau. Netgi manome, kad bendrijos steigėjų iniciatyvinės grupės sumanymas buvo įkurti bendriją bet kokia kaina - nesvarbu, susirinks jame reikiamas savininkų skaičius ar ne. Jei jis nesusirinks, tada buvo, kaip mes manome, iš anksto pasirengta klastoti ar kitaip neteisėtais būdais išvilioti savininkų parašus“, - neslėpė pasipiktinimo A.Čižauskas.

Bendrija gimė laiptinėje

A.Čižauskui pats keisčiausias šioje istorijoje atrodo DNSB „Selenos šviesa“ steigiamasis susirinkimas, kurį vėliau Klaipėdos apylinkės teismas pripažino teisėtu.

Pašnekovo tvirtinimu, pats steigiamasis susirinkimas vyko įdomiai.

„Pernai per pačius gruodžio šalčius vadinamieji bendrijos steigėjai susirinko Nidos g.15 daugiabučio kieme. Kai sušalo, susirinkimas persikėlė į laiptinę. Sakyčiau, jau vien tai nesolidu. Net neabejoju, kad susirinkimas, ypač steigiamasis, privalo būti rengiamas salėje. Antraip viršų paima chaosas ir suirutė“, - svarstė pašnekovas.

A.Čižauskas tvirtino, kad tame chaose niekas neregistravo daugiabučių namų patalpų savininkų, nors tai turėta daryti bent jau dėl paprasčiausios tvarkos. „Įvyko balsavimas, tačiau nebuvo netgi balsų skaičiavimo komisijos, kuri tuos balsus suskaičiuotų. Tokia netvarka, aišku, labiausiai buvo naudinga „Selenos šviesos“ steigėjams. Yra tokia patarlė - drumstame vandenyje gyvatės veisiasi. Mūsų atveju jų prisiveisė daug. Kaip vėliau paaiškėjo, tame chaose sugebėta įsteigti ne tik bendriją, bet ir išrinkti jos valdymo organus, revizijos komisiją. Iki šiol nesuprantu - kaip tai įmanoma padaryti laiptinėje?“ - stebėjosi A.Čižauskas.

Kaltina klastojimu

Petys petin su A.Čižausku dėl neteisėtai, jų nuomone, įsteigtos DNSB „Selenos šviesa“ panaikinimo kovojantis A.Tupikas „Respublikai“ išdėstė nuomonę, kad bendrija atsirado jos iniciatoriams padarius kriminalinį nusikaltimą - suklastojus kai kurių gyventojų parašus.

„Susirinkime aiškiai trūko kvorumo. Dviejuose daugiabučiuose yra 120 patalpų savininkų, tad steigiamajame susirinkime privalėjo dalyvauti pusė jų. Tačiau tiek jų tenai nedalyvavo. Vėliau neva ką tik įsteigtos bendrijos pirmininkė L.Butkevičienė vaikščiojo po butus ir rinko trūkstamus parašus. O dalis jų, mūsų vertinimu, buvo paprasčiausiai suklastoti“, - dėstė A.Tupikas.

„Pavyzdžiui, buto Nidos g.15-3 savininkė Rima Jankuvienė, kuri tariamai pasirašė už bendrijos steigimą, nuo 2010 m. vasaros gyvena ir dirba Italijoje, taigi neabejojame, kad jos parašas buvo suklastotas. Tas pats, mūsų manymu, buvo padaryta ir su buto Nidos g.15-34 savininkės Irenos Kumpienės parašu. Ši moteris nurodė, kad ji namo bendrijos steigiamajame susirinkime niekuomet nedalyvavo, o sprendime dėl namo bendrijos steigimo pasirašė suklaidinta ir prieš ją panaudojus apgaulę. Tačiau teismui šie ir kiti panašūs mūsų argumentai kažkodėl įspūdžio nepadarė“, - negalėjo atsistebėti A.Tupikas.

Parašai privalėjo būti patikrinti

A.Čižausko ir A.Tupiko interesams atstovaujantis Klaipėdos advokatas Dovydas Cvetkovas kur kas konkrečiau išdėstė motyvus, kodėl ieškovai nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ir dėl ko ieškant teisybės bus kreipiamasi į aukštesnės instancijos teismą.

„Kodėl „Selenos šviesos“ įsteigimas buvo neteisėtas? Pirma, pagal dabar galiojančius įstatymus tik išimtiniais atvejais leidžiama steigti bendriją daugiau negu viename daugiabutyje. Keliuose namuose bendriją steigti leidžiama tik tuo atveju, kai tie namai susiję bendromis komunikacijomis, inžinerine įranga, pagalbinėmis patalpomis. Tačiau daugiabučiai Nidos g.13 ir Nidos g.15 yra du visiškai atskiri vienetai. Ir todėl viena bendrija dviem namams buvo įsteigta visiškai dirbtinai“, - pasakojo teisininkas.

Antra, anot jo, steigiamajame susirinkime nebuvo kvorumo. „Steigiant bendriją dalyvavo ir „Marių valdų“ atstovas, kaip to reikalauja įstatymas. Ir jis registravo, kiek žmonių atėjo į susirinkimą. Buvo užfiksuota, kad nei iš vieno, nei iš kito namo, kuriuose yra po 60 butų, neatėjo reikalingas savininkų skaičius - po trisdešimt. Tai, kad trūkstami parašai galėjo būti surinkti vėliau, vaikščiojant po butus, yra didžiausias Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pažeidimas“, - teigė D.Cvetkovas.

Tačiau šiurkščiausiai įstatymo normos buvo pažeistos, pasak advokato, todėl, kad steigimo sutartį patvirtinusi notarė Birutė Vinogradovienė nedalyvavo susirinkime ir nepatvirtino steigėjų parašų tapatumo. „To reikalauja Civilinio kodekso 246 str. antra dalis. Bet teismas savo sprendime į šį dalyką paprasčiausiai neatsižvelgė ir niekaip to nemotyvavo. Gal tai ir nėra pati geriausia įstatymo nuostata, tačiau toks yra įstatymas - visi, kas balsavo „už“, privalo pasirašyti notaro akivaizdoje, antraip jis negali tvirtinti steigimo dokumentų“, - sakė advokatas.

Tiesa, pati B.Vinogradovienė neigė egzistuojant tokią įstatymo nuostatą. „Tai ieškovų išsigalvojimas“, - sakė notarė. Vis dėlto ji neneigė, kad galėjo dalyvauti susirinkime, bet nedalyvavo, nes ten esą notarės niekas nekvietė. O steigimo dokumentai buvo patvirtinti jos biure.

Su „Selenos šviesos“ pirmininke L.Butkevičiene vakar dienraščio žurnalistui susisiekti nepavyko.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"