Bylos

Niekada nebūna didžių darbų be didžių sunkumų

Volteras

Už sankryžoje apgadintą motociklą priteista žala iš kelio valdytojo
2016 sausio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino kontoros advokato Dovydo Cvetkovo kliento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje, kurioje kontoros klientas reikalavo iš kelio savininko (valdytojo) žalos atlyginimo už tai, jog pastarasis nepasirūpino valdomo kelio saugumu ir neužtikrino duobės, esančios kelyje savalaikiu suremontavimu.
Po pasitraukimo iš eismo įvykio vietos – išsaugota teisė vairuoti
2016 sausio 18 d.
2016-01-05 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2AT-21-648/2016 tenkino Advokatų kontoros Žlioba ir Žlioba advokato Dovydo Cvetkovo skundą ir sušvelnino net dviejų žemesnės instancijos teismų skirtą nuobaudą jaunai vairuotojai už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos: vietoje skirtos minimalios 868 Eur piniginės baudos ir minimalaus 3 metų teisių atėmimo termino, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vairuotojai skyrė mažesnę nuobaudą nei numato įstatymas: 300 Eur baudos be teisės vairuoti atėmimo.
Apeliacinės instancijos teisme pavyko panaikinti varžytinių rezultatus
2015 liepos 07 d.
Antstolis pardavė iš varžytinių tris žemės ūkio sklypus, tačiau netinkamai nustatė jų vertę. Antstolio veiklos teritorijos teismas ieškinį atmetė. Tačiau nežiūrint į tai, kad atskirose bylose ir buvo konstatuotas antstolio veiksmų teisėtumas, Klaipėdos apygardos teisme pavyko įrodyti, jog antstolis turi pareigą teisingai įkainoti skolininko turtą nepaisant to, kaip (tinkamai ar netinkamai) šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Antstolio pasirinkimas neatlikti turto vertinimo ekspertizės, lėmė neteisingą skolininkės turto įkainojimą. Byloje įrodinėjome, kad formalistinis antstolės požiūris, neveikimas pažeidė mūsų Klientės turtinius interesus už areštuotą turtą gauti maksimaliai artimas rinkos kainai sumas.
Teismas neįžiūrėjo viešosios tvarkos pažeidimo asmeniniame konflikte
2015 liepos 02 d.
Atkurtos Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės doktrinoje kritikuotas paveldėto 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje įtvirtinto chuliganizmo sudėtis, nes „...įvairių nusikaltimų požymių suliejimas praktikoje chuliganizmą leidžia laikyti kaip tam tikrą baudžiamosios teisės „kanalizaciją“, su kurios pagalba visus atvejus, kai nusikaltimo sudėties požymių visumos neįmanoma tiksliai nustatyti, pripažinti chuliganizmu ir asmenis tinkamai nubausti“ (Baudžiamoji teisė, Specialioji dalis, 2 knyga).