Bylos
2020 lapkričio 19 d.
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje priimtas „istorinis“ nuosprendis, kurioje klientus atstovavo „Žlioba & Žlioba“ advokatų kontoros advokatai Dainius Žiedas ir Kazys Bitaris
Pirmosios instancijos teismai ne vienovėje byloje priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo stambiu mastu. Visgi 2020 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė „istorinį“ nuosprendį, kuriuo buvo išteisintos įmonės ir jų vadovai. Šis nuosprendis gali būti lyginamas su keliolikos metų senumo pirmuoju išteisinamuoju Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu vadinamose „mamų bylose“ dėl vaiko priežiūros išmokų, kurio pagrįstumą vėliau patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu būdu suformuodamas naują įstatymų aiškinimo ir taikymo praktiką.
Pažymėtina, kad besigilinant ėmė aiškėti, jog nuo 2015 metų nebuvo jokio privalomą galią turinčio teisės akto, kuris reglamentuotų perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos, nustatančio subjektą galintį išduoti leidimą nemokamai keltis per Kuršių marias. Tik 2019 m. vasarį VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija eilę metų reikšdama ieškinius Klaipėdos teismuose dėl žalos atlyginimo už nemokamus perkėlimus keltais, pastebėjo, kad turi būti priimti teisės aktai reglamentuojantys leidimų išdavimą ir tokiu būdu nustatantys, kas turi, o kas ne, teisę naudotis lengvata nemokamai keltis per marias.
Aptariamoje byloje Teismas sutiko, kad apylinkės teismas itin lakoniškai ir nepagrįstai atmetė nuteistųjų argumentus dėl jiems inkriminuojamų veikų padarymo laikotarpiu galiojusios ydingos transporto priemonių ir darbuotojų perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti tvarkos. Taip pat konstatuota, kad apylinkės teismas nesant įrodytiems visiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Šioje byloje, be kita ko, buvo keltas klausimas, ar valstybė be jokios teisėtos ir pagristos priežasties neiškraipė konkurencijos, vieniems ūkio subjektams suteikdama privilegiją nemokėti už persikėlimą per Kuršių marias. Aptariant šį klausimą buvo nurodyta, kad toks asmenų diskriminavimas privalo būti pateisinamas įstatymu.