Dokumentas atspausdintas iš teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX. Praktika (www.teismupraktika.lt)
Kortelė:
1538077_RegNr_e2-1711-516/2017
Civilinė byla Nr.
e2-1711-516/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00548-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2017 m.
lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. T., R. T. ir
uždarosios akcinės bendrovės „Prosolas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos
apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria taikytos
laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1563-459/2017
pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Garant Safety“ ieškinį atsakovams
K. T., R. T. ir uždarajai akcinei bendrovei „Prosolas“ dėl žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė
:
I. Ginčo
esmė
1. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė
(toliau – ir UAB) „Garant Safety“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš
atsakovės UAB „Prosolas“ 29 732 Eur bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas; 2)
priteisti iš atsakovo K. T. 157,84 Eur ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
3) priteisti iš atsakovės R. T. 141,45 Eur ir 5 proc. procesines palūkanas; 4)
priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Prosolas“, K. T. bei R. T. 100 000
Eur bei 6 proc. procesines palūkanas; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi
išlaidas.
3. Ieškovė taip pat prašė taikyti
laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį turtą ir
turtines teises, neviršijant 130 031,29 Eur sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m.
rugpjūčio 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo
atsakovams nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už
bendrą 130 031,29 Eur sumą, uždrausdamas šį turtą perleisti, įkeisti,
kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, o šio turto esant nepakankamai
– nurodęs už trūkstamą sumą areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovams
ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leisdamas atsakovams pinigines
lėšas gauti ir disponuoti gaunamo darbo užmokesčio dalimi, neviršijančia 1 MMA
dydžio, pragyvenimui, taip pat atsiskaitymui su paslaugų teikėjais už
komunalines ir komunikacijų paslaugas bei su ieškove. Teismas nurodė, kad
areštavus atsakovės UAB „Prosolas“ pinigines lėšas kredito įstaigose, su jomis
leidžiama atlikti tik įstatymo nustatytus privalomuosius mokėjimus, įskaitant
darbo užmokesčio išmokėjimą, taip pat sumokėti ieškovei.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė
tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, nes iš byloje esančios medžiagos
matyti, jog ji suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jos
reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad
byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovų gerą finansinę padėtį.
Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė negalintis spręsti, kad atsakovų finansinė
padėtis teismo nutarties priėmimo dieną yra tokia gera, jog atsakovams
reikalavimų suma, lyginant su turimu turtu, nėra didelė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį
argumentai
7. Atsakovai K. T.,
R. T. ir UAB „Prosolas“ atskirajame skunde
prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir
klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti turto areštą.
Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
1. Vertinant ieškinį prima facie akivaizdu, kad
ieškinys yra nepagrįstas. K. T. nebuvo
pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, todėl tiek jis, tiek UAB „Prosolas“ ir
R. T. turi teisę verstis panašia ūkine veikla,
kaip ir ieškovė. Konstatuojant informacijos (duomenų), turinčios komercinės
paslapties požymių, atskleidimą (panaudojimą), visų pirma turi būti aiškiai ir
konkrečiai nurodyta, kokia informacija (duomenys) yra laikomi komercine
paslaptimi. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi,
keliami iš esmės trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos
pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Informacija apie ieškovės
teikiamas paslaugas bei teikėjus yra vieša, todėl negali būti laikoma komercine
paslaptimi. Pati ieškovė informaciją apie savo tiekėjus skelbia savo
internetiniame puslapyje. Ieškinyje taip pat
nepagrįstai ir neteisėtai nurodyta, kad neva iš ieškovės klientų UAB „Prosolas“
gavo atitinkamas pinigų sumas. Pirma, ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų,
kad jos nurodyti ūkio subjektai yra ieškovės klientai. Antra, ieškinyje
nesąžiningai ir klaidinančiai UAB „Prosolas“ tiekėjai vadinami UAB „Prosolas“
klientais. Akivaizdu, kad atsakovai
nepanaudojo (neatskleidė) ieškovės komercinės paslapties, todėl jos prašymas
priteisti 100 000 Eur dydžio žalą, kurią ieškovė tariamai patyrė dėl investicijų
į komercinės paslapties sukūrimą, yra nepagrįstas.
2. Ieškovės
nurodyta 100 000 Eur žala yra hipotetinė bei nepagrįsta jokiais leistinais
įrodymais. Ieškinyje nurodyta, kad UAB „Prosolas“ iš ieškovės kliento
DEUTDEEFF gavo 3 405,50 Eur pajamų, taip pat nurodyta, jog UAB „Prosolas“
iš nuolatinių ieškovės klientų Houlton Recources Limited gavo 24 130 Eur dydžio
pajamas, o iš Anglo-EsasternSship Management LTD – 2 193 Eur dydžio
pajamas. Tačiau DEUTDEEFF yra bankas ir grąžino UAB „Prosolas“ pinigus dėl
neteisingai suformuoto mokėjimo nurodymo. Bankas nėra ir negali būti nei
ieškovės, nei UAB „Prosolas“ klientas. Houlton Recources Limited savininkas
patvirtino, kad pastarasis ūkio subjektas niekada nėra turėjęs santykių su
ieškove, tad Houlton Recources Limited niekada nėra buvęs ieškovės klientu.
Taigi, UAB „Prosolas“ 24 130 Eur dydžio sumą gavo teisėtai, nepasinaudodama
ir neatkleisdama ieškovės komercinės paslapties. Iš kliento Anglo-Eastern Ship
Management LIM UAB „Prosolas“ yra gavęs viso labo 2 193 Eur dydžio sumą,
tad galima ginčo suma šioje byloje negali būti didesnė nei 2 193 Eur. Be to,
žala laikomos ne grynosios pajamos, bet pelnas, kuris yra dar mažesnis.
Akivaizdu, kad net ir 2 193 Eur pinigų suma nei objektyviai, nei subjektyviai
nėra didelė, UAB „Prosolas“ sąskaitoje yra 5 kartus didesnė suma, todėl pagrindo
taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaujantis argumentu, kad tarp šalių
yra ginčas dėl didelės sumos, nėra.
3. Sutuoktiniai K. T. ir R. T. augina
du nepilnamečius vaikus. Laikinosios apsaugos priemonės pažeis ir nepilnamečių
vaikų interesus, nes atsakovai negalės materialiai aprūpinti savo vaikų. Teismų
praktikoje yra suformuota taisyklė, kad vaikui išlaikyti yra reikalinga pinigų
suma ne mažesnė kaip minimalus darbo užmokestis. Kadangi atsakovai augina du
nepilnamečius vaikus, vien tik pastariesiems išlaikyti reikalinga pinigų suma ne
mažesnė kaip du minimalūs darbo užmokesčiai, kai tuo tarpu nutartimi leidžiama
disponuoti tik ne didesne nei vieno minimalaus darbo užmokesčio pinigų
suma.
8. Ieškovė UAB „Garant Safety“
atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų skundą atmesti, o skundžiamą
Klaipėdos apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas
šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškinyje nurodytų faktinių
aplinkybių ir jas pagrindžiančių leistinų įrodymų pakako, kad teismas
preliminariai įsitikintų dėl ieškinio pagrįstumo. Kartu su ieškiniu pateikta K.
T. darbo sutartis su priedu dėl įsipareigojimo saugoti informaciją, sudarančią
įmonės komercinę paslaptį, detaliai nurodant kas ją sudaro. K. T. ir jo
sutuoktinė 2017 m. kovo 28 d. įsteigė UAB „Prosolas“, kuri planavo vykdyti
analogišką (panašią) ūkinę komercinę veiklą. Ieškovė ir UAB „Prosolas“ 2017 m.
gegužės 19 d. gavo užklausas iš Anglo-Eastern Ship Management LTD dėl laivo Am
Buchenan gelbėjimo įrangos kasmetinės patikros, į kurią tą pačią dieną abi
pateikė savo komercinius pasiūlymus. Užsakovas priėmė UAB „Prosolas“ komercinį
pasiūlymą, kurį įvykdė atsakovas K. T., o UAB „Prosolas“ už šį darbą gavo
2 193 Eur pajamų. Užklausą dėl šių darbų (laivo Am Buchenan gelbėjimo
įrangos patikros) ieškovė gavo į savo darbuotojo K. T. darbo el. paštą
(duomenys neskelbtini), o UAB „Prosolas“ šią užklausą gavo elektroniniu
paštu (order@prosolas.eu), kuria operavo
K. T. ir kuris šios atsakovės vardu teikė savo komercinius pasiūlymus. Laivo Am
Buchenan gelbėjimo įrangos patikros darbams atlikti buvo būtina turėti šios
įrangos gamintojo Jiangyinshis Beihai Co LTD leidimą (aptarnavimo sertifikatą),
suteikiantį teisę atlikti jos pagamintos įrangos aptarnavimo darbus. Ieškovė
tokį sertifikatą turėjo ir jis buvo išduotas jos darbuotojo K. T. vardu.
Atsakovo K. T., kaip UAB „Prosolas“ darbuotojo, vardu 2017 m. gegužės 5 d. buvo
išduotas analogiškas patikros sertifikatas, taigi laivo patikros darbų atlikimo
metu K. T. turėjo du galiojančius analogiškus sertifikatus. Užsakovas
Anglo-Eastern Ship Management LTD yra nuolatinis ieškovės klientas, o Kinijos
įmonė Jiangyinshis Beihai Co LTD yra ieškovės nuolatinis partneris, ką
patvirtina mokestiniai pavedimai, atlikti nuo 2012 m. (už ieškovės darbuotojo K.
T. kasmetinius apmokymus, suteikiančius teisę jam, atstovaujant ieškovę,
aptarnauti šio gamintojo pagamintą įrangą).
2. Ieškinio suma susideda iš visų
trijų atsakovų gautų pajamų, kurios gautos neteisėto komercinės paslapties
atskleidimo bei panaudojimo pagrindu bei ieškovės patirtos žalos, pasireiškusios
jos komercinę paslaptį sudarančios informacijos sukūrimui įdėtų finansinių lėšų
dydžiu. Pareikšto ieškinio suma laikytina didele visiems atsakovams, todėl vien
ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be
to, kartu su ieškiniu ieškovė buvo pateikusi jai prieinamus duomenis apie
atsakovų turtinę padėtį, patvirtinančius pagrindą prašyti taikyti laikinąsias
apsaugos priemones.
3. Skundžiama nutartimi atsakovams
leista disponuoti dalimi gaunamo darbo užmokesčio. Atsakovai iki šiol nesikreipė
į teismą dėl šios dalies padidinimo, taigi, manytina, kad juos tenkina esama
padėtis. Be to, byloje yra pateikti duomenys, kad K. T. tėvas atsakovų įmonei
UAB „Prosolas“ suteikė 20 000 Eur asmeninę paskolą. Tai leidžia
preziumuoti, kad K. T. tėvų finansinės galimybės leidžia suteikti materialinę
paramą ne tik įmonės komercinei veiklai, bet ir sūnaus šeimai.
4. Teismui patenkinus atsakovų
pateiktą prašymą sustabdyti civilinę bylą, šios bylos nagrinėjimas gali
užsitęsti neapibrėžtą laiko tarpą, per kurį atsakovai gali išleisti, paslėpti
šiuo metu skundžiamos teismo nutarties pagrindu surastą ir areštuotą atsakovų
turtą, kuris tik iš dalies užtikrina pareikštą ieškinį.
Teismas
k
o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
9. Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis
pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės
instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė
absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti
peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja
viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės
ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2
dalis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju
sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios
apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį
teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo
ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų
sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
12. Kaip matyti iš apeliantų pateikto atskirojo
skundo turinio, apeliantai faktiškai ginčija abiejų laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo sąlygų egzistavimą, be kita ko papildomai pažymėdami ir tai, kad
taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo pažeisti ir atsakovų K. T.
bei atsakovės R. T. nepilnamečių vaikų interesai.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą
buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog,
taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio
pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių
argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto
pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus
sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar
tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik
nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas
(Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus
pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais
argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos
apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio
20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir
neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų
įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką
atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems
argumentams patvirtinti ir pan.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje
nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie
ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos
priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra
akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar
aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra
pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y.
tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad
reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai
akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio
teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
2-827-370/2015).
15. Apeliantai neįrodinėja aplinkybės, kad ieškovės
pateikto ieškinio forma ir (ar) turinys neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų,
t. y. neteigia, jog nėra suformuluotas (netinkamai suformuluotas) ieškinio
reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, ar apskritai nėra pateikta
įrodymų, ieškovės nuomone, pagrindžiančių jos išdėstytus argumentus ir
reiškiamus reikalavimus. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, apeliacinės
instancijos teismo įsitikinimu, taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad
ieškovė UAB „Garant Safety“ pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai
neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Savo ruožtu apeliantų
atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad atsakovas K. T. nebuvo
pasirašęs su ieškove nekonkuravimo susitarimo ir todėl, jo nuomone, tiek jis,
tiek kitos dvi atsakovės turi teisę verstis panašia ūkine veikla, kaip ir
ieškovė, taip pat apie tai, jog ieškovės nurodoma informacija, kurią galimai
neteisėtai panaudojo atsakovas, apeliantų įsitikinimu, neatitinka komercinės
paslapties sampratos, tokiai informacijai keliamų reikalavimų, ir, galiausiai,
ieškovės pateikti įrodymai nėra, apeliančių nuomone, pakankami jos (ieškovės)
teiginiams dėl kai kurių iš ūkio subjektų (pavyzdžiui, Anglo-Eastern Ship
Management) buvimo ieškovės klientais pagrįsti, yra bylos nagrinėjimo iš esmės
dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir
pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus įvertinimo bei išnagrinėjimo, kuris
negali būti atliekamas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
klausimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas
neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos
teismo išvada, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinį, taigi yra pirmoji
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
16. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo
įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo antrosios
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą ginčo
atveju.
17. Pirmosios instancijos teismas grėsmę, kad
nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus sprendimo
vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, motyvavo tuo, jog byloje nėra
duomenų apie atsakovų gerą finansinę padėtį, todėl, pirmosios instancijos teismo
vertinimu, reikalavimų suma yra didelė atsakovams ir tai sudaro pagrindą taikyti
jų turtui areštą ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti.
18. Tačiau pažymėtina, kad naujausioje ir
aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog
egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti
asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti
teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines
aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų
apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek
atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos,
tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis
įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti
atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės
tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, ieškinio sumos, kurios
nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo, dydžiui. Taigi laikinosios
apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama
duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti,
perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio
teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m.
balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017;
2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
e2-1034-464/2017).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos
teismas skundžiama nutartimi išskirtinę reikšmę, spręsdamas laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo klausimą, suteikė ieškinio sumai, kurios dydis, kaip minėta,
išimtinai priklauso nuo pačios ieškoves pasirinkimo (tuo labiau, kad atsiliepime
į atskirąjį skundą ieškovė patvirtino, jog šis dydis dar gali būti tikslinimas),
tuo tarpu jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovų galimą nesąžiningumą, siekį
išvengti jiems galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar
kitaip apsunkinant jų turtą ir pan., nenurodė nei ieškovė savo ieškinyje, nei
analizavo ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Šiame kontekste pažymėtina,
kad ieškinyje išdėstytos (sudarančios ieškinio faktinį pagrindą) aplinkybės apie
tai, jog, ieškovės įsitikinimu, atsakovai, visų pirma K. T., nesąžiningai
panaudojo ieškovės komercinę paslaptį, savaime nėra pakankamos atsakovų
nesąžiningumui, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą,
pagrįsti, nes aplinkybės dėl galimai neteisėto ir (ar) nesąžiningo komercinę
paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo ir panaudojimo yra bylos
nagrinėjimo iš esmės dalykas, kurios šiuo metu dar nėra teismo išnagrinėtos,
taigi ir laikomos įrodytomis, todėl negali būti laikomos savaime
pagrindžiančiomis atsakovų siekį vengti galbūt ieškovei palankaus sprendimo
įvykdymo.
20. Kadangi aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą
prielaidai, kad atsakovai nesąžiningais veiksmais vengs ar gali vengti vykdyti
ieškovei palankų teismo sprendimą, nenustatytos ir tokių duomenų ieškovė
nenurodė jos atsiliepime į atskirąjį skundą, konstatuotina, jog šiuo metu byloje
nėra įrodyta antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, todėl
nėra teisėto pagrindo atsakovų turto areštui taikyti. Atsižvelgiant į tai,
pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš
esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui
atmestinas.
21. Kadangi kiti atskirajame skunde ir atsiliepime
į jį šalių išdėstyti argumentai nedaro įtakos bylos teisiniam rezultatui,
apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2
punktu,
n u t a r i a
:
Klaipėdos
apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą
išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Garant Safety“
prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Nutarties
kopiją siųsti Turto arešto aktų registrui.
Teisėja
Rasa Gudžiūnienė